Variklis

Variklis – tai lėktuvo varomoji jėga. Variklis suka propelerį, o šis stumia orą ir lėktuvas juda į priekį. Senesniais laikais radijo bangomis valdomuose lėktuvuose dažniausiai buvo naudojami vidaus degimo varikliai, nes akumuliatoriai buvo sunkūs ir ne itin talpūs, o paprasti šepetėliniai elektriniai varikliai neturėjo pakankamai daug galios. Šiais laikais situacija pasikeitė iš principo: vis daugiau lėktuvų yra varomi elektros (nebe vidaus degimo) varikliais. Pagrindinės priežastys tokiam lūžiui buvo dvi:
paprastiems vartotojams atsirado galimybė naudoti naujos kartos bešepetėlinius variklius. Šie varikliai yra daug efektyvesni už senuosius šepetėlinius, be to praktiškai niekada nesusidėvi. Tuo tarpu šepetėliuose varikliuose periodiškai reikėdavo pakeisti anglinius kontaktus, kurie gan dažnai susidėvėdavo.
Buvo išrasti ličio polimerų akumuliatoriai. Jie idealiai tinka aviamodeliavimui, nes yra lengvi, talpūs, galingi (gali išsikrauti iki 100 amperų ir dar didesnėmis srovėmis) ir už prieinamą kainą. Be to, šio tipo akumuliatoriai gan greitai pasikrauna ir neturi atminties efekto. Bet apie akumuliatorius – vėliau.
O dabar atgal prie variklių 🙂 Taigi, dabar aviamodeliavime naudojami bešepetėliniai varikliai su itin stipriais neodimio magnetais suteikia lėktuvo modeliams pakankamai galios, kad atlikti visus įmanomus pilotažo manevrus. Be to, šie varikliai būna dviejų tipų: su besisukančiu korpusu arba vidumi. T.y. pirmu atveju kartu su ašele sukasi išorinė korpuso dalis, o antru atveju visas korpusas stovi vietoje o sukasi tik ašelė. Lėktuvų modeliuose dažniausiai naudojami pirmo tipo varikliai su besisukančia išore.

Kitaip nei dviejų kontaktų šepetėliniai varikliai, naujieji bešepetėliniai turi 3 laidus, ir jų negalima prijungti tiesiogiai prie maitinimo šaltinio. Tam yra naudojamas greičio reguliatorius.

Greičio reguliatorius

Variklio greičio reguliatorius – tai įrenginys, kuris pagal radijo imtuvo siunčiamą signalą nustato norimą variklio sukimosi greitį. Kitaip tariant, reguliatorius „išverčia” standartinį siųstuvo valdymo signalą į varikliui suprantamą, bei suteikia iš akumuliatoriaus pakankamą elektros srovę ir įtampą, reikalingą varikliui suktis užduotu greičiu. Tiesiogiai variklio nei prie imtuvo, nei prie akumuliatoriaus neprijungsi. Taip pat, dauguma variklio reguliatorių turi papildomą maitinimo funkciją imtuvui. T.y. prijungus reguliatorių prie imtuvo, šis gauna reikiamą elektros energiją veikimui ir kitų, prie jo (imtuvo) prijungtų įrenginių maitinimui. Tik reikia būti atsargiam, kad prie imtuvo neprijungti per daug įrenginių. Ant reguliatoriaus dažniausiai būna parašoma kokią maksimalią srovę reguliatorius gali atiduoti papildomiems įrenginiams.

Greičio reguliavimo principas

Bešepetėlinio variklio greičio reguliavimas yra gan sudėtingas elektronikos procesas, tačiau itin smalsiems paaiškinsime tai supaprastintai 🙂 Paprastas šeptėlinis variklis turi 2 laidus, prie kurių prijungus elektros matinimą („+” ir „-” ), variklis pradeda suktis. Jei įtampą padidini – jis sukasi greičiau. Jei sumažini – lėčiau. Jei sukeiti laidus vietomis – sukasi atgal. Čia viskas paprasta. Su bešepetėliniu varikliu viskas yra daug sudėtingiau. Jis turi tris laidus, o akumuliatorius ) tik du. Tam kad bešepetėlinis variklis suktųsi, reikia nuolatos tam tikru eiliškumu į tam tikrą jo laidų porą paduoti akumuliatoriaus „+” ir „-„. Pavyzdžiui, kad būtų aiškiau (variklio laidai bus A, B ir C):
1 žingsnis: prie variklio laido A prijungiam akumuliatoriaus „+”, prie B – akumuliatoriaus „-„;
2 žingsnis: prie variklio laido B prijungiam akumuliatoriaus „+”, prie C – akumuliatoriaus „-„;
3 žingsnis: prie variklio laido A prijungiam akumuliatoriaus „+”, prie C – akumuliatoriaus „-„;
4 žingsnis: prie variklio laido A prijungiam akumuliatoriaus „-„, prie B – akumuliatoriaus „+”;
5 žingsnis: prie variklio laido B prijungiam akumuliatoriaus „-„, prie C – akumuliatoriaus „+”;
6 žingsnis: prie variklio laido A prijungiam akumuliatoriaus „-„, prie C – akumuliatoriaus „+”…
…ir kartojam iš naujo. Jei tai atliksime LABAI GREITAI (tūkstančius kartų per minutę), tai variklis suksis nesustodamas. Būtent tai ir atlieka greičio reguliatorius, tik ne mechaniškai, o elektroniškai. Nuo to, kaip greitai jis vykdo tuos žingsnius ir kokios trukmės yra kiekvienas žingsnis, priklauso kokiu greičiu suksis variklis. Tokį (norimo sukimosi greičio) nurodymą reguliatorius gauna iš valdymo imtuvo.

Sujungimo schema

Variklio greičio reguliatorius turi tris „komplektus” laidų, prie kurių jungiasi:
Variklis – trimis laidais. Laidai gali būti sulituoti, arba sujunti specialiomis (rekomenduojama paauksuotomis) jungtimis.Tai tie patys trys laidai, apie kuriuos minėjome aukščiau.
Akumuliatorius – dviem laidais: „+” ir „-„. Jungiama specialia jungtimi.
Imtuvas – trimis laidais specialia jungtimi. Iš imtuvo ateina greičio valdymo signalas reguliatoriui. Taip pat greičio reguliatorius „užmaitina” imtuvą nuo akumuliatoriaus, sumažindamas įtampą iki imtuvui leistinos ribos. Imtuvas atitinkamai – kitą prie jo prijungtą įrangą (pvz. servo mechanizmus). Tokiu būdu nereikia papildomo akumuliatoriaus ar maitinimo jungčių.

Propeleris

Mokslininkas pasakytų, jog propeleris – tai toks įrenginys, kuris sukamąjį judėjimą paverčia tiesiaeigiu. Bet Tu turbūt ir taip žinai, kad propeleris – tai tiesiog toks daiktas, kuris stumia (pučia atgal) orą ir taip traukia lėktuvą. Propeleriai turi nuo dviejų iki 4 ir dar daugiau menčių. Propeleriai žymimi dviem skaičiais, kurie nusako pagrindines jo charakteristikas.

Žymėjimas atrodo taip:

AxB

kur A – atstumas nuo vieno propelerio gali iki kito (vadinamas propelerio skersmeniu), B – atstumas (vadinamas žingsniu), kurį pajuda propeleris vieno pilno apsisukimo metu.

Dažniausiai šie parametrai žymimi coliais. Tokiu atveju žymėjimas 7×6 reikštų, kad tai yra 7 colių (17,8 cm) ilgio propeleris ir vienu apsisukimu įveikia 6 colius (15,2 cm).

Propelerio apsauga

Kai lėktuvo modelis leidžiasi ant žolės, propeleris gali užkliūti už žemės ir nulūžti. Kad to išvengti yra naudojama speciali propelerio apsauga, liaudiškai vadinama „propseiveriu”.

Veikimo principas labai paprastas:

1. Apsauga uždedama ant variklio ašelės ir STIPRIAI prisukama varžteliais. SVARBU, kad ašelės skersmuo lygiai sutaptų su apsaugos kiaurymės skersmeniu. Variklio ašelė neturi išlįsti iš apsaugos, nes kitaip ji gali nesuveikti.
2. Ant apsaugos uždedamas propeleris. Apsauga iš abiejų pusių kartais būna skirtingo diametro, dėl to kuria puse dėti reikia parinkti taip, kad uždėtas propeleris būtų kuo stabilesnis ir neklibėtų. Kartais prie apsaugos būna pridedamas papildomas praplatinimas-žiedelis.
3. Propeleris ant apsaugos pritvirtinamas specialiu guminiu žiedeliu. Dabar propeleris suksis kartu su varikliu, tačiau jis galės gan laisvai lankstytis statmenai variklio ašelei.

Jei propelerį užmautumėme ir pritvirtintumėme tiesiai ant variklio ašelės, jis negalėtu lankstytis ir, bandant jį lenkti, greičiausiai nulūžtų. Tačiau nevalia pamiršti – ši apsauga padeda tik lenkimo atveju. Jei lėktuvėlis trenksis propeleriu į žemę – apsauga jau niekuo negalės padėti…

---

---

---

Elektriniam radijo bangomis valdomam lėktuvo modeliui reikalingi lengvi, talpūs ir galintys „atiduoti“ gan didelę srovę akumuliatoriai. Būtent tokie ir yra mūsų naudojami ličio polimerų akumuliatoriai. Liaudiškai vadinami „lipo“ (Li-Po) ar lipoškės.

Pagdrindinės LiPo akumuliatorių savybės yra šios:
• Labai lengvi, nes nereikalingas kietas metalinis ar kartoninis korpusas
• Gali generuoti sąlyginai dideles sroves
• Kaip ir visus ličio akumuliatorius, šiuos galima įkrauti pilnai jų neiškrovus, t.y. jie neturi „atminties” efekto. Daugumą kito tipo akumuliatorių reikia pilnai iškrauti prieš įkraunant, nes kitaip sumažėja jų talpa.
• Gana greitai pasikrauna. Turint tinkamą pakrovėją, bet kokį LiPo akumuliatorių galima pakrauti per valandą su trupučiu.
Deja, jie turi ir minusų:
• Yra labai jautrūs perkrovimui ir per dideliam iškrovimui. Abejais atvejais, nesilaikant tam tikrų normų, LiPo akumuliatorius gali stipriai užsiliepsnoti ir lengvai sukelti gaisrą.
• Dėl minėto jautrumo LiPo akumuliatorių įkrovimas ir eksploatacija galima tik su specialia tam skirta įranga, kuri kontroliuoja, kad akumuliatorius nebūtų per daug iškraunamas ar įkraunamas.
• Jautrūs mechaniniams pažeidimams. Pažeidus vienos iš akumuliatorių sudarančios celės įpakavimą ji išsipūčia, tampa nebetinkama vartojimui ir gali labai lengvai užsiliepsnoti. Taip pat tai galis atsitikti ir po stipresnio akumuliatoriaus sutrenkimo. Pradūrus akumuliatorių jis kaip mat smarkiai užsiliepsnoja.

LiPo akumuliatorių sandara

Ličio polimerų akumuliatoriai būna sudaryti iš atskirų celių, kurių kiekis apsprenždia akumuliatoriaus talpą ir įtampą. Jei celės yra jungiamos nuosekliai, tai sumuojasi jų įtampa, o jei lygiagrečiai – tai talpa. Visos celės viename akumuliatoriuje būna vienodos.
• Nuoseklus jungimas – tai kai vienos celės pliusas yra jungiamas su kitos celės minusu, ir taip visos celės iš eilės. Akumuliatoriaus laidai jungiami prie pirmos celės minuso ir paskutinės celės pliuso. Akumuliatorias talpa lygi vienos celės talpai, o įtampa lygi visų celių įtampų sumai (kitaip tariant vienos celės įtampos ir jų skaičiaus sandaugai).

• Lygiagretus jungimas – tai kai yra sujungiami visų celių pliusai į vieną bendra laidą (akumuliatoriaus pliusą), o minusai – į kitą bendra laidą (akumuliatoriaus minusas).

• Mišrus jungimas – didesniuose akumuliatoriuose celės būna jungiamos ir lygiagrečiai ir nuosekliai. Taip būna daroma taip: iš pradžių padaromi keli lygiagrečiai sujungtų celių komplektai, o poto jie (tie komplektai) sujungiami nuosekliai, kaip atskiros celės. Kitaip sakant, kelios lygiagrečiai sujungtos celės gali būti traktuojamos kaip viena celė kurios talpa lygi lygiagirečiai sujungtų celių skaičiui. Tokiu atveju akumuliatoriaus įtampa lygi nuosekliai sujungtų celių įtampų sumai viename komplekte (ir nesvarbu kiek tokių kompektų sujungta lygiaigrečiai), o talpa lygi vienos celės talpos ir tokių komplektų skaičiaus sandaugai (ir visai nesvarbu kiek celių yra kiekviename komplekte).

Yra nustatytas standartinis akumuliatorių žymėjimas, nusakantis celių skaičių ir jų sujungimo būdą:

xSyP

x – nuosekliai sujungtų celių skaičius (viename komplekte, jei tų komplektų yra ne vienas)
y – lygiagrečiai sujungtų komplektų skaičius.
Pavyzdžiui:
• žymėjimas 3S1P reiškia, kad akumuliatorius sudarytas iš trijų celių, kurios yra sujungtos lygiagrečiai.
• žymėjimas 4S2P reiškia, kad akumuliatorius sudarytas iš dviejų lygiagrečiai sujungtų celių kompektų, kurių kiekviename (komplekte) yra 4 lygiagrečiai sujungtos celės.

LiPo celių charakteristikos

Nepriklausomai nuo talpos, visos LiPo akumuliatorių celės teikia vienodą įtampą, kurios nominali vertė yra 3,7 volto. Ką reiškia nominali? Per savo „darbo“ ciklą, t.y. nuo pilno leistino įkrovimo iki pilno leistino iškrovimo celė keičia ir savo įtampą. Pilnai pakrautos celės įtampa yra 4,2V, o pilnai iškrautos – 2,8V. Tuo metu, kai ji išsikraudinėja (pvz. sukdama variklį), ji keičia savo įtampą nuo 4,2V iki 2,8V. Kai pasiekiama 2,8V, sakome celė „nusėdo“. Didžiąją tokio ciklo laiko dalį celė išlaiko gan vienodą įtampą, kurią ir vadiname nominalia. Pilnai įkraunant išsikrovusią celę, jos įtampą vėl pakeliama iki 4,2V.

Kaip jau buvo minėta, didžiausia leistina įtampa, iki kurios galima įkrauti vieną celę – 4,2V. Jei įkrausime daugiau, atsitiks du dalykai: garantuotai sumažės jos talpa ir tarnavimo laikas, ir greičiausiai ji užsidegs, susprogs ir gal net sukels gaisrą. Todėl labai svarbu stebėti įkrovimo procesą, ir laiku jį sustabdyti. Visi LiPo akumuliatoriaus skirti įkrovikliai tai atlieka.

Iškrauti vieną celę galima iki 2,8V, bet rekomenduojama ne mažiau nei 3V. Nesilaikant šios taisyklės, labai sumažėja celės talpa ir tarnavimo laikas. Be to, dažniausiai celė išsipučia ir smarkiai padidėja gaisro pavojus.

Leistina maksimali srovė

Nors LiPo akumuliatoriai gali suteikti gan dideles sroves, jos vis tiek yra ribotos. Kiekvienam akumuliatoriui būna nustatomos dvi atiduodamos srovės reikšmės: maksimali ilgalaikė ir maksimali trumpalaikė. Maksimali ilgalaikė – tai didžiausia srovė, kurią akumuliatorius gali generuoti nepakenkdamas sau visą laiką iki pilno leistino išsikrovimo. Maksimali trumpalaikė srovė – tai tokia srovė, kurią galima išgauti iš akumuliatoriaus tik labai ribotam laikui, dažniausiai 10-15 sekundžių. Viršijus šį laiką arba maksimalias leistinas sroves, atsiranda didelė realaus gaisro tikimybė.

Dažnai leistinos ilgalaikės ir trumpalaikės srovės yra parašomos ne jų vertėmis amperais, bet specialiu žymėjimu xC, kur x būna koks nors sveikas skaičius. Toks užrašymas reiškia srovę amperais, kuri paskaičiuojama duotą skaičių x padauginant iš to akumuliatoriaus talpos (C raidė ir reiškia talpą). Jeigu talpa nurodyta miliampervalandėmis (pvz. 1300mAh), tai ją reikia pasiversti į ampervalandes padalinant iš 1000 (1300mAh / 1000 = 1.3Ah). Taigi, jei turime 1500mAh talpos akumuliatorių su užrašais 20C (MAX 25C), tai reiškia, jo maksimali ilgalaikė leistina srovė yra (1,5 x 20 = ) 30 amperų, o trumpalaikė – (1,5 x 25 = ) 37.5 ampero.

Visa kas aukščiau paminėta apie maksimalias sroves galioja kalbant apie akumuliatorių IŠKROVIMĄ, t.y. darbą pvz. sukant variklį. LiPo akumuliatorių ĮKROVIMUI visada naudojama ne didesnė nei 1C srovė. T.y. 2200mAh talpos akumuliatorių galima įkrauti ne didesne nei 2,2 ampero srove.

LiPo akumuliatorių balansavimas

Normaliame ir gerame akumuliatoriuje VISŲ celių įtampa bet kurio momentu turi būti vienoda. Jei akumuliatorius pilnai iškrautas – visos celės turi būti lygiai 3V. Jei akumuliatorius pilnai įkrautas – visos celės turi būti 4,2V. Jei, tarkim, 3 celių akumuliatorius iškrautas iki 10,5V, tai visos celės turi būti po 3,5V. Deja, po ilgesnio ar agresyvesnio akumuliatorių naudojimo kartais celių įtampos šiek tiek pradeda skirtis, ir tai labai svarbu pastebėti. Kai akumuliatorius yra naudojamas (ir iškraunamas), elektros įtampa yra „imama” iš visų nuosekliai sujungtų celių. Jei viena celė bus labiau „nustekenta” nei kitos, ji ir nusės greičiau nei kitos, ir tokiu atveju akumuliatorius bus laikomas išsibalansavusiu. Lygiai taip pat ir įkraunant akumuliatorių, įtampa stengiasi „pasidalinti” po lygiai į visas nuosekliai sujungtas celes, tačiau jei jos skiriasi (viena yra labiau iškrauta ar sudėvėta) – įsikraus jos taip pat skirtingai.
Kokios galimos to pasekmės?

Situacija 1: iškrovimas. Variklio greičio reguliatorius, prie kurio prijungtas akumuliatorius, nuolatos stebi akumuliatoriaus įtampą, kad šis neišsikrautų daugiau nei leistina. Jis (reguliatorius) žino kiek yra nuosekliai sujungtų celių, tačiau nežino kiekvienos atskiros celės įtampos – mato tik bendrą viso akumuliatoriaus įtampą. Dėl to yra tiesiog padauginamas celių skaičius iš minimalios leistinos vienos celės įtampos (3V) ir taip nustatoma to akumuliatoriaus atjungimo įtampa. 3-jų celių akumuliatoriui ji gaunasi 9V. Kitaip tariant, kai skrydžio metu 3-jų celių akumuliatorius išsikrauna iki 9V, yra atjungiamas variklis, kad nesugadinti akumuliatoriaus. Dabar įsivaizduokime, kad skraidome su 3 celių akumuliatoriumi, kurio viena paskutinė celė yra pažeista ir greičiau išsikrauna nei kitos dvi. Jūs sau ramiai skraidysite ir lauksite, kol akumuliatorius nusės iki 9V. Pasiekus šią ribą atrodytų viskas yra gerai, celės turėtų turėti po 3V. Deja, jei mūsų paskutinė celė yra pažeista ji skrydžio metu išsikrauna greičiau, ir po visko galima turėti tokias celių įtampas:
1. celė: 3,3V
2. celė: 3,3V
3. celė: 2,4V
Įtampų suma lyg ir gera – 9V (=3,3 + 3,3 + 2,4), tačiau aiškiai matome, kad paskutinė celė yra per daug iškrauta ir greičiausiai negrįžtamai sugadinta. Lygiai tokia pati situacija gali nutikti ir su geru akumuliatoriumi, kur visos celės išsikraudinėja vienodai greitai, tačiau viena celė buvo nepilnai įkrauta.

Situacija 2: įkrovimas. Kaip ir greičio reguliatorius, LiPo akumuliatorių įkrovėjas žino kelių celių yra prijungtas akumuliatorius, iki kokios įtampos jis yra įkrautas, tačiau nežino kiekvienos atskiros celės įtampos. Todėl vėlgi maksimali akumuliatoriaus įkrovimo įtampa yra nustatoma pagal celių skaičių su sąlyga, kad visų celių įtampa yra vienoda ir jos įsikrauna vienodu greičiu. Jei vienos celės didžiausia leistina įtampa yra 4,2V, tai 3-jų celių akumuliatorius bus įkraunamas iki 12,6V. Pasiekus šią įtampa įkrovimas yra baigiamas. Dabar įsivaizduokime, kad įkraunamas akumuliatorius yra išbalansuotas, ir jo celių įtampos yra tokios:
1. celė: 3,6V
2. celė: 3,0V
3. celė: 2,4V
Jeigu visos celės įkraunamos vienodu greičiu, tai baigus įkrovimui, kai bendra celių įtampa pasieks minėtus 12,6V, atskirų celių įtampos bus tokios:
1. celė: 4,8V
2. celė: 4,2V
3. celė: 3,6V
Matome, kad pirma celė yra smarkiai perkrauta (4,8V vietoje leistinų 4,2V). Skirtumas atrodo nedidelis, tačiau LiPo akumuliatoriui toks skirtumas yra labai reikšmingas. Antra celė yra pilnai įkrauta, o paskutinė – iki galo neįkrauta. Taip pat gal atsitikti ir akumuliatoriui, kurio celės normaliai iškrautos (celių įtampa vienoda), bet yra skirtingai susidevėjusios. Galima tokio įkrovimo pasekmė – gaisras.

Kad išvengti tokio nemalonaus rezultato, užtenka imtis paprastų saugumo priemonių:
1. Naudoti akumuliatorių celių matuoklį. Tai mažas prietaisiukas, kuris leidžia greitai ir patogiai imatuoti kiekvienos atskiros celės įtampą. Tokius patikrinimus reikėtų atlikti tiek prieš skrydį, tiek iš karto po skrydžio.
2. Naudoti įkroviklius, turinčius akumuliatorių balansavimo funkciją. Tokie įkrovikliai turi specialią balansavimo jungtį ir užtikrina, kad visos celės yra įkraunamos vienodai.
Abejais atvejais yra panaudojama atskira akumuliatoriaus jungtis, kuri vadinama balansavimo jungtimi. Joje būna vienu kontaktu daugiau, nei yra celių tame akumuliatoriuje. Pirmas jungties kontaktas jungiamas su pirmos celės (tuo pačiu ir pagrindiniu viso akumuliatoriaus) „-” laidu. Paskutinis jungties kontaktas jungiamas su paskutinės celės (tuo pačiu ir pagrindiniu viso akumuliatoriaus) „+” laidu. Tarpiniai jungties konktaktai jungiami su visais tarpiniais celių sujungimais. Pavyzdžiui 3S1P akumuliatoriaus balansavimo jungtis būtų prijungta taip:

Įkrovikliai

Viena svarbiausių saugumo taisyklių aviamodeliavime, yra:

LiPo akumuliatorius galima įkrauti TIK jiems skirtais įkrovikliais.

Visa kita – tai jau detalės 🙂 Akumuliatorių įkroviklius galima suskirstyti į dvi grupes: paprasti ir kompiuterizuoti. Paprasti įkrovikliai dažniausiai būna skirti įkrauti tik vieno konkretaus tipo akumuliatorius. Dauguma dabar gaminamų LiPo įkroviklių turi akumuliatorių balansavimo jungtis, kurios užtikrina saugesnį ir ilgaamžiškeski akumuliatorių gyvavimo laiką.

Paprasti LiPo įkrovikliai.

Paprasti LiPo įkrovikliai dažniausiai neturi jokių reguliuojamų funckijų, minimaliai mygtukų ir vieną ar kelias indikacines lemputes. Jų naudojimas taip par yra labai paprastas – įkroviklis prijungiamas prie maitinimo šaltinio ir prijungiamas akumuliatorius. Tam tikruose įkrovikliuose dar kartais prireikia paspausti vieną mygtuką. Toliau viskas vyksta automatiškai – įkroviklis nustato kiek akumuliatorius turi celių, kokia srove galima įkrauti ir t.t. Apie įkrovimo pabaigą signalizuoja garsinis arba šviesos signalas. Tokia įkrovikliai neturi jokių papildomų galimybių, tačiau dažniausiai yra labai pigūs, dėl ko modeliuotojai mėgsta jų turi kelis, kad skraidymo vietoje galėtų įkrauti kelis akumuliatorius vienu metu ir sumažinti pertraukas tarp skrydžių.

Kompiuterizuoti įkrovikliai

Pagrindinis kompiuterizuotų įkroviklių skirtumas nuo paprastų, tai kad jie turi daugiau funkcijų, ir vartotojui leidžia reguliuoti visus įkrovimo parametrus. Dažniausiai pasitaikančios tokių įkroviklių funkcijos:
1. Vartotojas pats nurodo, kokia srove galima įkrauti akumuliatorių ir kiek jis turi celių
2. Galimybė pilnai arba iki tam tikros ribos iškrauti akumuliatorių nurodant iškrovimo srovę
3. Rodoma (skaičiais) kiek”talpos” jau yra įkrauta arba iškrauta
4. Galimybė stebėti iš išsaugoti įkrovimo parametrus asmeniniame/nešiojamame kompiuteryje.
5. Keletos skirtingų akumuliatorių tipų (ne tik LiPo) palaikymas
Didelis tokio įkroviklio privalumas – sugebėjimas įkrauti keleto skirtingų tipų akumuliatorius. Tokiu atveju užtenka turėti vieną įkroviklį vietoje keleto skirtingų (pvz. vienas LiPo akumuliatoriams, kitas siųstuvo NiHM akumuliatoriams).

---

---

---

Tam, kad skraidyti būtų smagiau ir saugiau, aviamodeliuotojai naudoja ir kitą, papildomą įrangą:

Borto įtampos indikatorius – toks įrenginukas, kuris dedamas į lėktuvo modelį ir šviesos bei garso signalais praneša apie išsenkantį akumuliatorių. Tuomet gali susikoncentruoti į lėktuvo valdymą ir nebespėlioti kiek dar galima skraidyti.

Akumuliatoriaus matuoklis – greitai ir paprastai parodo tiek viso akumuliatoriaus, tiek ir atskirų celių įtampą. Labai naudingas ir rekomenduojamas priedas visiems, kuriems rūpi saugumas ir akumuliatorių ilgaamžiškumas. Būna paprasti ir daugiafunkciniai.

Naktinio skraidymo įranga – kad paros metas nebūtų kliūtis skraidymui.

---