Malonu, kad apsilankėte svetainėje ir krautuvėlėje putinukas.lt!
Šioje svetainėje daug sužinosite apie putinukus, galite padiskutuoti putinukų gaminimo, eksploatavimo klausimais. Ir, žinoma, įsigyti detalių ar net pilnai sukomplektuotą putinuką.
Įžanga
Seniai seniai, (kai dar nebuvo mobiliųjų telefonų), aviamodeliavimo įranga buvo ne tik brangi, bet ir deficitinė. Tik „išrinktieji“ galėjo sau leisti tokią prabangą. Šiai dienai kai kurie iš mūsų jau nešiojasi daugiau nei po vieną mobilųjį telefoną, bet vis dar įsivaizduoja, kad turėti ir mokėti valdyti lėktuvo modelį yra utopija. O tie, kurie pasiryžta tai išbandyti, dažnai užstringa ties klausimu: NUO KO PRADĖTI?
Manome, kad laikas taisyti situaciją.
Pagrindiniai mūsų tikslai:
Į vieną vietą surinkti visą pradedančiajam aviamodeliuotojui reikalingą informaciją, bei pateikti ją patogiai, paprastai ir aiškiai.
Populiarinti aviamodeliavimą Lietuvoje įtraukiant į šį procesą kuo daugiau patyrusių modeliuotojų.
Sudaryti galimybę geriausiomis sąlygomis įsigyti populiariausią Lietuvoje radijo bangomis valdomą modelį su visa reikiama įrangą.
Organizuoti pradedančiųjų modeliuotojų varžybas ir kitus renginius, skatinti aktyvesnį megėjų dalyvavimą „gyvoje“ veikloje.
Visi kažkada pradėjome. Padėkime pradėti ir kitam.
Mūsų krautuvėlė
Aviamodeliavimas – tai mūsų hobis, bet ne pragyvenimo šaltinis. Nors šis portalas yra nekomercinis, tačiau jam sukurti, tobulinti ir išlaikyti reikalingas laikais ir pinigai. Tikimės, kad minimalus „pelnas“ kurį atneš mūsų krautuvėlė bent iš dalies atpirks tas investicijas bei padės organizuoti planuojamus renginius. Putinukų krautuvėlė specializuojasi TIK į putinukus, jų atsargines dalis ir aksesuarus. Visa veikla yra vykdoma pagal individualios veiklos vykdymo pažymą.
Putinukas (RC modelis) – tai populiariausias Lietuvoje radijo bangomis valdomas lėktuvo modelis.
Kodėl „PUTINUKAS“? Pagrindinė medžiaga, iš kurios padarytas šis modelis – putplastis (liaudiškai vadinama „jūros puta“). Nuo to ir kilo pavadinimas „putinukas“.
Bendru atveju „putinuku“ galima vadinti bet kokį iš putplasčio pagamintą lėktuvą – RC modelį, tačiau modeliuotojų tarpe jau tapo nerašyta taisyklė, kad putinuku laikome Vytauto Steponavičiaus, vieno gerbiamiausio Lietuvos aviamodeliuotojo gaminami lėktuvai. šis žmogus per daugelį metų ištobulino tiek putinukų gamybos technologiją, tiek jų konstrukciją ir aerodinamines savybes iki aukščiausio lygio, todėl nepaisant daugelio bandymų sukurti šio modelio kopiją, gerb. V.Steponavičiaus kūriniai laikomi geriausiais ir kokybiškiausias Lietuvoje.
Kodėl putinukas laikomas idealiausiu modeliu pradedančiajam?
1. Labai lengvas valdymas ir stabilus skrydis.
Dėl mažo svorio ir „V” formos viršuje esančio sparno, putinukas (RC modelis) yra lėtas ir labai stabilus „trainer” tipo lėktuvas, kuris gali gan ilgai sklęsti ore išjungtu varikliu. Tačiau pakankamai galingas variklis ir kruopščiai parinktos valdymo plokštumos, esant reikalui, leidžia atlikti staigius manevrus ir išsigelbėti nuo daugumos avarinių situacijų. Dėl to putinukas yra labai atlaidus daugeliui naujokų pilotavimo klaidų.
2. Paprastumas ir atsparumas.
Putinukas yra klijuojamas iš putplasčio ir aptraukiamas lipnia plėvele. Konstrukcijos paprastumas nulemia tai, kad po daugumos avarijų užtenka tik nuvalyti žemes ar sniegą, ir skristi toliau. Na, galbūt dar pasikeisti propelerį. Kitais, labai rimtais avariniais atvejais, dažniausiai užtenka keletos lašų klijų, lipnios juostelės ir šiek tiek laiko.
3. Kaina.
Šie radijo bangomis valdomi modeliai (RC modeliai) yra gaminami Lietuvoje, o gamyboje naudojamos nebrangios medžiagos, todėl mes galime pasiūlyti putinuką daug pigiau už analogiškas iš užsienio atvežamas prekes.
Kodėl verta įsigyti putinuką būtent čia?
Pelnas – nėra pagrindinis šio portalo tikslas, o aviamodeliavimas mums – hobis, bet ne uždarbio šaltinis. Mes norime sudominti aviamodeliavimu daugiau naujų žmonių, todėl mes galime sau leisti padėti tau įsigyti putinuką su visa reikiama įranga geriausiomis sąlygomis.
Jei tokią pačią komplektaciją rasi geresnėmis sąlygomis – BŪTINAI pranešk mums!
Kaip išmokti skristi Dauguma norinčių įsigyti radijo bangomis valdomą lėktuvo modelį įsivaizduoja, kad išmokti jį valdyti bus sunku, sudėtinga, kainuos daug laiko ir pinigų. Taip buvo LABAI seniai. Atsimink tris laiko ir patirties įrodytus faktus:
Išmokti valdyti lėktuvo modelį yra LENGVA ir PAPRASTA!
Labiausiai tinkamas tam modelis – PUTINUKAS!
Net negalvok kitaip 🙂
Taigi, jei nori (o kas nenori?..) išmokti valdyti lėktuvo modelį, paprasčiausi būdai kaip tai padaryti:
Pradėk mokytis skraidyti kompiuterinio simuliatoriaus pagalba.
Kreipkis į pažįstamus aviamodeliuotojus, kad padėtų atlikti pirmus skrydžius kartu.
Įstok į aviamodeliuotojų būrelį ar klubą.
Daugumoje atveju užtenka pasitreniruoti kompiuteriniame simuliatoriuje vieną ar dvi savaites, kad galėtum drąsiai ir savarankiškai pats pakelti putinuką į orą ir pradėti mėgautis tuo nuostabiu jausmu. Spustelk vieną iš aukčiau paminėtų būdų ir sužinok apie jį daugiau!
Kompiuterinis radijo bangomis valdomų modelių simuliatorius – tai speciali asmeniniam kompiuteriui skirta programa, kuri skirta mokytis ir treniruotis valdyti radijo bandomis valdomus modelius. Paprastumo dėlei šią programą vadinkime tiesiog simuliatoriumi. Tam, kad galėtum ja naudotis, tau reikės:
Valdymo pulto.
Simuliatoriaus kabelio.
Asmeninio kompiuterio.
Pačios programos (simuliatoriaus).
Kompiuterinis simuliatorius
Valdymo pultas
Džiugi žinia yra tai, kad mokytis skraidyti simuliatoriuje ir skraidyti su tikru putinuku ar kitu lėktuvo modeliu tau užteks vieni ir to paties valdymo pulto! Dauguma jų turi specialią jungtį, kuri leidžia specialaus kabelio pagalba prijungti pultą prie kompiuterio. Tavo pultas bus matomas kaip normali kompiuteriniams žaidimams skirta vairalazdė, todėl ją galėsi naudoti ne tik simuliatoriams, bet ir kompiuteriniams žaidimams žaisti 🙂
Simuliatoriaus kabelis
Tai toks laidas su dviem kištukais ir nedidele elektronine schema, kurio pagalba galima prijungti tavo valdymo pultą prie kompiuterio. Renkantis šį kabelį, reikia atkreipti dėmesį į keletą niuansų:
Skirtingų gamintojų pultams reikia skirtingų kištukų, todėl tavo pultui tiks ne visi simuliatoriaus kabeliai
Į kompiuterį kabeliai jungiasi taip pat skirtingomis jungtimis. Senesnio modelio kabeliai, kurie prie kompiuterio jungiami „COM” arba „LPT” jungtimis, gali netikti naujesniems kompiuteriams (ypač nešiojamiems), nes jų (šių jungčių) tiesiog gail nebūti – jos jau yra atgyvenusios ir tampa nebenaudojamos. Beto, tokių kabelių konfigūravimas kompiuteryje yra gan sudėtingas. Modernesni kabeliai prie kompiuterio jungiami USB jungtimi, kuria turi didžioji dauguma stalinių ir nešiojamų kompiuterių.
Kad nesuklystum – pas mus krautuvėlėje rasi kabelius su kištukais ko gero visų gamintojų pultams ir USB jungtimi.
Komputeris
Tam, kad išnaudoti visas simuliatoriaus teikiamas galimybes, rekomenduojamas kompiuteris, turintis trimačiams žaidimams skirtą vaizdo plokštę. Labai senas ir lėtas kompiuteris greičiausiai netiks. Be to, jei naudojamas simuliatoriaus kabelis jungiamas ne USB jungtimi, reikia, kad kompiuteris turėtų atitinkamą jungtį („COM” arba „LPT”). Detalesni reikalavimai kompiuteriui būna pateikiami pasirinkto simuliatoriaus kūrėjų.
Simuliatorius
Renkantis simuliatorių reikėtų nesuklysti – radijo bangomis valdomų modelių simuliatorius, tai ne tas pats, kas lėktuvo simuliatorius. Pastarieji dažniausiai būna žaidimo formos programos, simuliuojančios TIKRO lėktuvo valdymą. Nors ir yra panašumų, tačiau mokintis valdyti modelį reikia su RADIJO BANGOMIS valdomo modelio simuliatoriumi. Jame būna labai tiksliai išdirbta visa skrydžio dinamika, todėl modelio pilotavimas simuliatoriuje yra LABAI panašus į tikro modelio pilotavimą. Skirtumas tik tas, kad sudaužius lėktuvą simuliatoriuje tai nieko nekainuoja 🙂
Mokytis skristi lėktuvo modeliu populiariausias simuliatorius Lietuvoje ko gero yra AeroFly FS. Be to, jis turi galimybę atsisiųsti iš interneto ir įdiegti papildomų lėktuvų ir ne tik modelių.
Klubas vienija konkrečioje vietovėje gyvenančius aviamodeliuotojus, kur jie renkasi, dalinasi žiniomis bei idėjomis, na ir be abejo – skraido 🙂
Būrelis – tai dažniausiai jaunesnių aviamodeliuotojų užklasinės veiklos vieta, kur patyrę modeliuotojai mokina jaunuosius lėktuvų modelių pilotus skraidymo ir konstravimo meno.
Vilnius
Laisvai skrendančių aviamodelių klasės būrelis Kviečiame moksleivius išmokti pasidaryti skraidančius modelius, juos skraidinti, reguliuoti ir dalyvauti varžybose. Vadovas: Algirdas Nakvosas Tel. 0 610 65 493 Būrelis vyksta Vilniaus raj. Riešės gimnazijoje, antradieniais ir ketvirtadieniais nuo 15:00 iki 16:30 val. Priėmimas į būrelį galimas visada
Aviamodeliavimo būrelis Mokome skraidyti bei konstruoti radijo valdomus aviamodelius. Dalyvaujame įvairiose varžybose. Vadovai: Rimutis Paužuolis, Karolis Rėksnys Tel. 060224864, 065943437 El. paštas kreksnys@gmail.com Internetinė svetainė https://www.facebook.com/vsiprotuberantas Buveinės adresas Vilniaus Radvilų gimnazija, Gelvonų g. 55, Vilnius. Skraidymo vieta/takas yra Nauji nariai priimami Visos medžiagos ir modeliai bei įranga skraidymams ir varžyboms duodami. Jums nieko papildomai nereikia atsinešti.
Karolis Rėksnys Aviamodeliavimo instruktorius, Vilnius Tel. 060224864 Galiu greitai ir nesudėtingai išmokyti skristi bet kokiu RC modeliu. Esu šioje srityje tik 1,5 metų, bet jau turiu Lietuvos rekordą bei nevienų Lietuvos varžybų prizines vietas. Tad tikrai greitai ir profesionaliai išmoksit skrist. Geriausia mokytis arba Balsiuose, arba netoli Akropolio. Dėl kainos susitarsim prieš treniruotę.
Kaunas
Kauno moksleivių techninės kūrybos centro (V. Krėvės pr. 63, Kaunas) būreliai
1. Pradinis techninis modeliavimas
Šiame būrelyje išmokstama visko, ko reikia pradedančiajam modeliuotojui, konstruktoriui ar mechanikui. Užsiėmimų metu mokiniai gauna elementarių žinių apie techninį brėžinį, projekcijas, erdvines konstrukcijas, mastelio sąvokas bei gamtos dėsnius, paaiškinančius skridimą, plaukimą. Pradedantieji susipažįsta su įvairiomis medžiagomis bei jų apdirbimo būdais, o darbo įgūdžius tobulina iš kartono, plastiko, faneros, balzos gamindami paprasčiausius lėktuvų, sklandytuvų, raketų, laivų, medinių automobilių modelius. Programa diferencijuojama pagal mokinių amžių, žinias, kūrybinius bei praktinius gebėjimus.
Dalyvaudami programos užsiėmimuose mokiniai ugdys ir tobulins STEAM techninius, kūrybinius ir praktinius gebėjimus susipažįstant su įvairiomis aviamodeliavimo subtilybėmis, plečiant technikos brėžinių skaitymo ir suvokimo žinias, konstruojant ir skraidinant laisvojo skridimo, kambarinius, radijo bangomis valdomus aviamodelius ir su jais dalyvaujant varžybose bei konkursuose ir parodose. Mokysis dirbti su naujausia technika (SNC lazerine pjaustymo įranga, 3D spausdintuvu) ir kompiuterinėmis programomis. Ugdytiniai bus skatinami kūrybiškai išreikšti save, pasitikėti savo jėgomis, įgis naujų bendravimo ir bendradarbiavimo kompetencijų dirbant grupėse ir individualiai, taps drąsesni, atsakingesni, laisvai bendraujantys nuolat tobulėjantys.
„Klaipėdos aviamodeliuotoju klubas“ Klaipėdos aviamodeliuotojų klubas, vienijantis bendraminčius mieste ir aplinkiniuose rajonuose. Vadovas: Algirdas Ungulaitis Telefono numeris: Nepateikta El. paštas: Nepateikta Internetinė svetainė: http://www.kmsc.lt/ Buveinės adresas: Nepateikta Skraidymo vieta/takas: yra Nauji nariai: priimami
Panevėžys
Būrelis „Panevėžio moksleivių namai“ Vadovaujamas puikaus vadovo Žutiko Veličkos, šis būrelis traukia jaunimą ir senus modeliuotojus, kurie dažnai susitinka ten pabendrauti, pasidalinti patirtimi ir sužinoti naujienas. Net jei ir nesiruoši rimtai užsiimti aviamodeliavimu, užsuk ir pasižiūrėk. Dauguma Panevėžio modeliuotojų čia pradėjo savo karjerą. Vadovas: Žutikas Velička Telefono numeris: laukiame… El. paštas: nepateikta Internetinė svetainė: nepateikta Buveinės adresas: Parko g. 79, Panevėžys Skraidymo vieta/takas: yra Nauji nariai: priimami
Klubas „Panevėžio aeroklubas“ Panevėžio aeroklubo patalpose prisiglaudusi aviamodeliavimo laboratorija. Galbūt konstravimui sąlygos ir nėra pačios geriausios, užtai skraidymui skirtas didelis aerodromo gabalas. Užsuk, jei geras oras, būtinai ką nors rasi. Vadovas: Marius Zaremba Telefono numeris: +370 686 08845 El. paštas: nepateikta Internetinė svetainė: http://www.aeroklubas.lt/ Buveinės adresas: Stetiškių 74, Panevėžys Skraidymo vieta/takas: yra Nauji nariai: priimami
Utena
Būrelis „Aviamodeliavimo būrelis“ Tai seniausiai veikiantis ir turintis virš 30 metų darbo patirtį. Užsiėmimų metu gaminami įvairių konstrukcijų aviamodeliai. Čia išmokstama pjauti siaurapjūkliu, obliuoti, konstruoti, daryti brėžinius. Pagamintus modelius mokiniai išbando užmiesčio pievose. Kiekvienais metais dalyvauja respublikinėse aviamodeliavimo varžybose, šalies ir pasaulio čempionatuose. Ši komanda kasmet užima prizines vietas Vadovas: Romualdas Zaranka Telefono numeris: 0 624 38572 El. paštas: r.zaranka@gmail.com Internetinė svetainė: https://www.jaunimas.utena.lm.lt/index.php/bureliai/techniniai/aviamodeliai Buveinės adresas: Basanavičiaus g. 56, Utena Skraidymo vieta/takas: yra Nauji nariai: priimami
Ukmergė
Klubas „RCplanes Ukmergė“ Bandome suburti daugiau žmonių į savo ratą, juk kuo daugiau tuo įdomiau, ką tik atsiradome ir bandome pakilti. Vadovas: Evaldino Telefono numeris: nepateikta El. paštas: evaldino@gmail.com Internetinė svetainė: – Buveinės adresas: nepateikta Skraidymo vieta/takas: yra Nauji nariai: priimami
Raseiniai
Klubas „Raseinių aviamodelių klubas“ Mielai laukiame naujų narių Vadovas: Evaldas Telefono numeris: +370 609 01457 El. paštas: pvuiksis@delfi.lt Internetinė svetainė: Buveinės adresas: Vaižganto 49, Raseiniai Skraidymo vieta/takas: Yra Nauji nariai: Priimami
Elektrėnai
Elektrėnų RC klubas „Lėki”. Vadovas: Pranas Svinskas. Kontaktai: tel +37063391564. Buveinės adresas: V. Š. Elektrėnų kultūros centras, Draugystės g. 2-7. Skraidymo vieta :yra. Nauji nariai:priimami.
Tipiškas lėktuvo modelis yra sudarytas iš 3 pagrindinių dalių:
Sparnas (raudona spalva)
Fiuzeliažas (mėlyna spalva)
Šasi (žalia spalva)
Be abejo, lėktuve būna ir daug įvairios mechaninės ir elektroninės įrangos, tačiau šiame skyrelyje kalbėsime tik apie patį „tuščią” lėktuvą.
Lėktuvo sparnas
Sparnas – tai pagrindinė nešančioji dalis, kurios dėka lėktuvas kyla ir laikosi ore. Sparnai būna įvairių formų ir tipų, tačiau visus juos sieja šios pagrindinės charakteristikos:
Profilis
Išlenkimas („V” – forma)
Sparno pozicija lėktuve
Sparno profilis – tai figūra, kurią matytume, jei sparną perpjautume skersai ir pažiūrėtume iš šono:
Profiliai dažniausiai būna:
Nesimetriniai – kai viršutinė dalis yra labiau „iškilusi” nei apatinė;
Simetriniai – kai viršutinė ir apatinė dalys yra vienodos.
Nesimetrinis profilis:
Simetrinis profilis:
Profilis nulemia pagrindinę sparno savybę – keliamąją jėgą. Kai lėktuvas juda ore, dėl tam tikrų fizikinių reiškinių sparnas ne tik juda į priekį su lėktuvu, bet ir pradeda jį kelti į viršų.
Kuo labiau profilis yra nesimetrinis, t.y. kuo labiau viršutinė sparno dalis yra iškilusi (ir didesnė apačios atžvilgiu nuo simetrijos ašies), tuo daugiau sparnas turi keliamosios jėgos.
Plonas nesimetrinis profilis:
Storas nesimetrinis profilis:
Atitinkamai, kuo didesnė sparno keliamoji galia, tuo lėčiau gali sklęsti lėktuvas. Mokomosiuose (angl. „Trainer”) lėktuvuose dažniausiai naudojamas nesimetrinis profilis. Pilotažiniuose modeliuose naudojamas plonas simetrinis profilis. Kodėl? Atsakykite patys 🙂
Kita sparno charakteristika, yra jo išlenkimas, arba liaudiškai vadinama „V” – forma. Išlenkimas suteikia lėktuvui stabilumo ore. Taisyklė čia paprasta – kuo labiau išlenktas sparnas, tuo stabiliau skrenda modelis. Stabilumu šiuo atveju vadiname lėktuvo gebėjimą sklęsti tiesiai ir nevirsti ant šono susidurūs su vėjo gūsiais. Kitaip sakant, su išlenktu sparnu skrendantis lėktuvas gavęs nedidelę vėjo „dozę” vėliau vėl išsitiesins, kai tuo tarpu lėktuvas su tiesiu sparnu to nesugebės.
Išlenktas (stabilus) „V” formos sparnas:
Tiesus („nestabilus”) sparnas be išlenkimo:
Dėl savo stabilumo lėktuvai su „V” fomos sparnu yra puikiai tinkami mokytis skraidyti, tačiau tai apriboja jų gebėjimą atlikti sudėtingesnes aerobatines figūras.Todėl pilotažiniai modeliai dažniausiai turi tiesų sparną, kas be didesnio manevringumo taip pat užtikrina ir vienodas modelio savybes skrendant aukštynkojom.
Dar viena sparno charakteristika, kuri nulemia lėktuvo stabilumą yra jo vieta lėktuve. Sparnas gali būti montuojamas trijose pozicijose: viršuje, per vidury ir apačioje. Viršuje esantis sparnas suteikia daugiausiai stabilumo, tačiau kaip ir jo išlenkimas – apriboja lėktuvo akrobatines savybes.
Lėktuvai, kuriuose sparnas yra sumontuotas viršuje, vadinami „aukštasparniais”.
Kai sparnas yra sumontuotas lėktuvo apačioje, tokius modelius vadiname „žemasparniais”.
Keistai, bet modeliai, kurių sparnas yra montuojamas per vidury, konkretaus pavadinimo neturi 🙂
Aukštasparnis putinukas:
Žemasparnis putinukas:
Taigi, dabar jau žinome visą pagrindinę informaciją apie lėktuvo sparną. Trumpai pasikartokime:
Sparnas gali būti simetrinio arba nesimetrinio profilio. Nesimetrinis profilis sparnui suteikia keliamąją galią
Sparno išlenkimas į viršų, kaip ir jo montavimas viršuje lėktuvui suteikia daugiau stabilumo, dėl to puikiai tinka pradėti mokytis skraidyti. Tiesaus ir apačioje ar per vidurį tvirtinamo sparno lėktuvai labiau tinka patyrusiems pilotažo meistrams.
O dabar pabaigai: sparnuose yra vienas svarbiausių lėktuvo valdymo elementų: eleronai. Tai yra sparno gale pritvirtintos judančios (besilankstančios) plokštumos, kurių dėka modelis gali suktis išilgai savo (judėjimo) ašies. Žemiau esančiuose paveikslėliuose eleronai pažymėti raudonai:
Eleronus judina specialūs servo mechanizmai, apie kuriuos detaliau papasakosime vėliau. Eleronai juda priešingomis kryptimis, t.y. jei dešinys eleronas pakyla į viršų, tai kairysis leidžiasi žemyn. Tokiu būdu lėktuvas (žiūrint iš galo, t.y. į uodegą) pasisuka laikrodžio kryptimi. Kad būtų paprasčiau suprasti, peržiūrėkite vaizdo klipą:
[ELERONŲ VIDEO]
Dabar jau žinote visą pagrindinę informaciją apie lėktuvo sparnus. Be abejo, yra dar daug visokių niuansų ir nepaminėtų faktų, tačiau to ka perskaitėte – pilnai užtenka, kad turėti bendrą supratimą ir mokytis toliau.
Fiuzeliažas
Fiuzeliažas – tai pagrindinis lėktuvo korpusas, prie kurio tvirtinasi sparnas. Galime išskirti tris fiuzeliažo funkcines dalis:
Korpusas
Motorėmas
Uodega
Korpusas – tai ta fiuzeliažo dalis, prie kurios tvirtinasi sparnas. Dažniausiai tai būna tuščiavidurė ertmė, kurioje yra sumontuojama visa lėktuvo elektroninė ir mechaninė įranga.
Motorėmas – tai fiuzeliažo priekyje esanti plokštelė, prie kurios tvirtinasi variklis. Dažniausiai ji būna gaminama iš stipresnės nei lėktuvo korpusas medžiagos. Tvirtumas jai reikalingas dėl dviejų priežasčių:
Motorėmas „traukia” lėktuvą ore, nes tai vienintelis tarpininkas tarp variklio ir viso lėktuvo. Silpnos medžiagos motorėmas tiesiog suplyštų dėl tokių apkrovų.
Nesėkmingai nusileidus, avarijos metu modelis dažnai „sminga” nosimi į žemę. Tokiu atveju pirmas smūgį gauna metalinis varikli, ir visą jį perduoda motorėmui.
Uodega – tai fiuzeliažo dalis, kuri atlieka tokias pagrindines funkcijas:
Kilio ir stabilizatoriaus pagalba užtikrina lėktuvo tiesiaeigiškumą ore.
Aukščio vairo pagalba keičia lėktuvo pokrypį aukštyn/žemyn
Posūkio vairo pagalba sukinėja lėktuvą aplink statmeną sparnui ašį.
Žemiau esančiame paveikslėlyje žalia spalva yra pažymėtas kilis. Tai vertikali plokštuma, kuri neleidžia lėktuvui savaime sukinėtis apie statmeną sparnams ašį (žalia rodyklė). Prie kilio pritvirtina raudona plokštuma vadinama posūkio vairu, ir verčia lėktuvą sukinėtis žalia roykle nurodyta kryptimi. Nepasimeskite 😉 Kilis neleidžia lėktuvui SAVAIME judėti žalia kryptimi, o posūkio vairas priverčia tai dayti – bet tik pilotui davus tokią komandą, t.y. specialiais mechanizmais sukinėjant posūkio vairo plokštumą.
Statmenas kiliui yra stabilizatorius (mėlyna spalva pažymėta uodegos dalis). Stabilizatorius neleidžia lėktuvui savaime judėti aukštyn-žemyn (mėlynos rodyklės kryptis). Vėlgi, prie (mėlyno) stabilizatoriaus yra pritvirtinta (raudonai pažymėta) plokštuma, kuri pakreipia lėktuvą žemyn arba aukštyn (mėlynos rodyklės kryptimi):
Jei šis paaiškinimas pasirodė kiek painus – pažiūrėkite vaizdo klipą:
Šasi
Paskutinė neaptarta lėktuvo dalis – šasi, arba važiuoklė. Paprastai šnekant tai yra ratai, kurie leidžia lėktuvui kilti ir leistis ant pakilimo tako.
Dažniausiai modelyje būna 3 ratai išdėstyti vienu iš šių būdų:
Du priekyje pritvirtinti prie korpuso (maždaug po sparnu) ir vienas pačiame uodegos gale.
Du pritvirtinti prie sparnų ir vienas pačiame lėktuvo priekyje.
Antras variantas dažniausiai naudojamas mokomuosiuose lėktuvuose su vidaus degimo varikliais, kai didžioji svorio dalis yra sukoncentruota lėktvuvo priekyje. Pirmas variantas yra populiarus tarp pilotažinių lėktuvų.
Tas ratukas, kuris būna vienas (priekyje arba gale) dažnai valdymo traukėmis yra sujungiamas su posūkio vairu, todėl lėktuvui važiuojant ant žemės pilotas taip pat gali jį vairuoti.
Valdymo įranga – tai pagrindinė jungtis tarp piloto ir modelio, kurią sudaro du pagrindiniai komponentai:
Siųstuvas – radijo bangomis siunčia piloto komandas į lėktuvo modelį
Imtuvas – priima siųstuvo komandas lėktuve ir valdo jame esančią įrangą – variklį, vairus ir t.t.
Valdymo įrangos tipai
Šiais laikais yra du standartiniai įrangos tipai, kurie skiriasi pagal valdymo signalo perdavimui naudojamą radijo bangų dažnį:
35 MHz arba 40 MHz FM (VHF, labai aukšto dažnio bangos)
2,4GHz (UHF, ultra aukšto dažnio bangos)
Tai gan moksliškas apibrėžimas, o liaudiškai tiesiog vadiname „FM’inis” ir „gigahercinis” valdymas.
Ilgą laiką visame pasaulyje buvo naudojama 35MHz arba 40MHz dažnių FM įranga. Egzistuoja nerašyta taisyklė, kad lėktuvų modeliuose naudojamas 35Mhz dažnis. Tokio tipo siųstuvuose ir imtuvuose yra gan ilgos (apie 1 metro ilgio) antenos. Tam, kad keli toje pačioje vietoje skraidantys pilotai galėtų nepriklausomai valdyti savo lėktuvus ir jų radijo signalai „nesipjautų”, buvo sugalvoti „radijo kanalai”. Pvz 61, 62, 85 ir t.t. Taigi, 35Mhz, 74-to kanalo imtuvas „klausys” tik tokio paties dažnio, t.y. 35MHz ir tik 74-to kanalo siųstuvo. Tam, valdymo įranga nebūtų pririšta prie konkretaus kanalo ir galima būtų jį pakeisti, tiek į siųstuvą tiek į imtuvą dedasi „kvarcai”. Kvarcas – tai elektroninė detalė, kuri nusako siųstuvo arba imtuvo veikimo kanalą. Tiek įranga, tiek kvarcas turi būti pritaikytas tam pačiam dažniui. T.y. 35Mhz siųstuvas neveiks su 40Mhz skirtu kvarcu. Taip pat į imtuvą negalima dėti siųstuvui skirto kvarco, ir atvirkščiai.Kitaip tariant, į 35Mhz siųstuvą dedame TIK 35MHz siųstuvui skirtus kvarcus, o į 35MHz imtuvą TIK 35MHz imtuvui skirtą kvarcą.Tam, kad valdymo įranga (siųstuvas su imtuvu) veiktų tarpusavyje, jie turi būti to paties (35 arba 40MHz) dažnio IR su to paties kanalo atitiknkamais kvarcais.
Didžiausia tokios (kvarcinės) įrangos problema – jei toje pačioje vietoje du pilotai naudos to paties dažnio siųstuvus, jų modeliai taps nevaldomi. Taigi, atvykęs į skraidymo vietą, turi perklausti visų pilotų kokiais dažniais ir kanalais jie skraido, ir tik tada gali įjungti savo siųstuvą – priešingu atveju gali „numušti” svetimą modelį.
Toks kanalų dubliavimas buvo vienintelė bet labai opi FM valdymo įrangos problema, iki kol 2004 metais į modeliavimo pasaulį atėjo 2,4GHz technologija. Šiuo dažniu veikianti valdymo įranga nebenaudoja kvarcų, ir dėl to nebelieka minėtos kanalų dubliavimosi problemos.
Kitas skirtumas tarp FM ir 2,4GHz aparatūrų yra tai, kad siųstuvas ir imtuvas turi žymiai trumpesnes antenas. Pats 2,4GHz imtuvas dažnai būna dvigubas, t.y. du imtuviukai sujungti laidu signalo priėmimui pagerinti. Dėl minėtų privalumų 2,4GHz valdymo įranga šiai dienai yra brangesnė.
Suderinamumas
Jeigu siųstuvas ir imtuvas yra to paties gamintojo bei iš to paties komplekto, jie puikai veiks kartu. Tačiau tais atvejais, kai imtuvas yra įsigyjamas atskirai nuo siųstuvo, reikia atkreipti dėmesį į tam tikrus dalykus.
Jei kalbame apie FM tipo valdymo įrangą, tai prieš perkant atskirą imtuvą būtina pasiteirauti su kokių gamintojų siųstuvais jie veiks. Tarp FM įrangos gamintojų yra priimti du standartai pagal kuriuos visi gamintojai pasiskirstė į dvi stovyklas: „Futaba” tipo ir „JR” tipo. „Futaba” ir „JR” – vieni didžiausių valdymo įrangos gamintojų. Vieni imtuvai veikia su „Futaba” (arba kitaip „negative shift”) technologijos siųstuvais, o kiti su „JR” („positive shift”) siųstuvais. Dar būna imtuvų, kurie palaiko abejas technologijas. Ir lygiai ta pati situacija yra su kvarcais, todėl atskirai perkant kvarcus, reikia žinoti kokio tipo įrangoje jis bus naudojami. Taigi, trumpai tariant: jei imtuvas ir siųstuvas to paties gamintojo, tai jie kartu veiks. Jei gamintojai skiriasi, reikia žiūrėti, kad būtų tos pačios technogolijos („positive shift” arba”negative shift)”, arba kad imtuvas būtų universalus.
Su 2,4GHz technologija yra kiek sudėtingiau. Šiai dienai reikia rinktis tik to paties gamintojo siųstuvą su imtuvu, nes skirtingi gamintojai naudoja kiekvienas savo sukurtą technologiją. Mažą to, kartais net ir to paties gamintojo imtuvai būna suderinami tik su tam tikrais siųstuvų modeliais, todėl renkantis reikia būti atidesniam ir pasiskaityti produktų aprašymus. Po truputį atsiranda bandymų „klonuoti” žinomų gamintojų siųstuvus ir pardavinėti pigias jų kopijas, tačiau šiai dienai mes nerekomenduojame rizikuoti savo modeliais ir susikomplektuoti brangesnę bet tikrai patikimą valdymo įrangą.
Siųstuvas
Siųstuvas, dar kitaip vadinamas pultu ar radija – tai lėktuvo valdymo įrenginys, kuris mechanines piloto komandas radijo bangomis siunčia į lėktuvą.
Siųstuvų būna daug ir visokių,tačiau tipiškai kiekvienas siųstuvas turi dvi rankenėles, kurios gali lankstytis aukštyn-žemyn ir į šonus. Būtent šiomis rankenėlėmis yra valdomas lėktuvas.
Taip pat siųstuvas gali turėti daug papildomų mygtukų, jungiklių ir sukiojamų rankenėlių įvairioms lėktuvo funkcijoms valdyti. Kiekviena tokia valdoma funkcija vadinama kanalu. Kiekvienas siųstuvas turi ribotą kanalų skaičių, kurį gali valdyti. Dažniausiai būna nuo 4 iki 9 kanalų siųstuvai. Tipinis 4 kanalų siųstuvo pavyzdys:
Pirmas kanalas – variklio apsukos;
Antras kanalas – eleronai
Trečias kanalas – aukščio vairas
Ketvirtas kanalas – posūkio vairas
Jei siųstuvas būtų šešių kanalų, penktas kanalas galėtų valdyti (įjungti/išjungti) apšvietimo lempas, o šeštas, tarkim, atidaryti bombų išmetimo liuką.
Proporcinis ir neproporcinis valdymas
Tiek visi, tiek ir pavieniai kanalai gali būti proporciniai ir neproporciniai. Toks valdymas, kai yra junginėjamas jungiklis, t.y. yra tik dvi (arba kartais trys) pozicijos, vadinamas neproporciniu.Taip pat gali būti ne tik su jungikliu, bet ir su rankenėle. Pavyzdys: kai rankenėlę stumi į viršų – variklis sukasi į priekį. Kai stumi žemyn – variklis sukasi atgal. Jei rankenėlę palieki per vidurį – variklis stovi vietoje. Jeigu kiek bestumtum rankenėlę į viršų (daug ar mažai), variklis vis tiek sukasi vienodu greičiu – valdymas vadinamas neproporciniu. T.y. galima perduodi tik ĮJUNGTA/IŠJUGNTA signalus. Jei nuo to, kiek pastūmei rankenėlę priklauso kokiu greičiu sukasi variklis, valdymas vadinamas proporciniu. T.y. galime perduoti ne tik kokia yra būsena (IŠJUNGTA/ĮJUNGTA), bet ir kokioje pozicijoje valdymo svirtelė yra šiuo metu. Pagrindiniams lėktuvo valdymo kanalams (variklis, eleronai, aukščio ir posūkio vairai) yra naudojamas proporcinis valdymas. Kitoms funkcijoms, tokioms kaip liuko atidarymas ar ratų įtraukimas gali būti naudojami ir neproporciniai kanalai (jungikliai).
Kanalų reversavimas
Dauguma siųstuvų turi kanalų reverso funkciją. Ši funkcija tarytum „apverčia” duodamas komandas. Jei sukonstravus lėktuvą staigiai paaiškėja, kad sukant lėktuvą į vieną pusę, jis sukasi į kitą – ši funkcija ištaiso tokią problemą. Kanalai yra reversuojami atskirai, t.y. ne visi, o tie – kuriuos pasirinksite.
Kanalų paderinimas (angl. „trimming”)
Kita konstrukcinė lėktuvo problema, su kuria susiduria modeliuotojai: siųstuvo valdymo svirtelė stovi tiesiai, o koks nors, tarkim aukščio vairas yra šiek tiek nusileidęs į apačią (kai turėtų buti horizontalus), taigi lėktuvas visą laiką leisis žemyn, ir pilotui tai reikės kompensuoti aukščio valdymo svirtelę vis prilaikant aukščiau. Laimei, paderinimo funkciją šią problemą išsprendžia. Su šalia svirtelės esantis „trimeris” yra šiek tiek pastumiamas į viršų, kad aukščio vairas atsilenktų į reikiamą padėtį. Šią funkciją turi visi šiuolaikiniai siųstuvai.
Miksavimas
Kai kurie siųstuvai turi galimybę vieno kanalo siunčiamą signalą sumaišyti su kitu kanalu. Tarkim, galima taip sukonfigūruoti siųstuvą, kad sukant eleronus į vieną pusę, šiek tiek pasisuktų posūkio vairas į priešingą pusę. Tokios funkcijos kartais yra naudingos pažengusiems modeliuotojams, tačiau pradedančiajam jos dažniausiai nereikalingos.
Kompiuterinis ir analoginiai siųstuvai
Patys paprasčiausi siųstuvai yra analoginiai kurie turi nedidelį skaičių funkcijų. Dažniausiai tai būna kanalų reversavimas ir kartais minimalus miksavimas. Sudėtingesni ir brangesni siųstuvai yra kompiuterizuoti ir turi daug daugiau įvairių funkcijų: keletos modelių atmintis, eksponentės, sudėtingi miskavimai ir t.t.
Valdymo svirtelių reikšmės
Valdymo svirtelės yra svarbiausia siųstuvo dalis, todėl labai svarbu žinoti kuri svirtelė ką daro. Deja, šiai dienai yra daugiau negu vienas (o tiksliau – keturi) valdymo svirtelių išdėstymo variantai, dėl ko kartais modeliuotojams kyla nepatogumų skraidant su svetimu siųstuvu. Šie variantasi angliškai vadinami „Mode, o lietuviškai tiesiog sakoma „modai”. Taigi, modai yra tokie:
Mode 1:
Kairė vertikaliai: AUKŠČIO VAIRAS
Kairė horizontaliai: POSŪKIO VAIRAS
Dešinė vertikaliai: VARIKLIO APSUKOS
Dešine horizontaliai: ELERONAI
Mode 2:
Kairė vertikaliai: VARIKLIO APSUKOS
Kairė horizontaliai: POSŪKIO VAIRAS
Dešinė vertikaliai: AUKŠČIO VAIRAS
Dešine horizontaliai: ELERONAI
Mode 3:
Kairė vertikaliai: AUKŠČIO VAIRAS
Kairė horizontaliai: ELERONAI
Dešinė vertikaliai: VARIKLIO APSUKOS
Dešine horizontaliai: POSŪKIO VAIRAS
Mode 4:
Kairė vertikaliai: VARIKLIO APSUKOS
Kairė horizontaliai: ELERONAI
Dešinė vertikaliai: AUKŠČIO VAIRAS
Dešine horizontaliai: POSŪKIO VAIRAS
Lietuvoje populiariausi modai yra 1 ir 2, likusių (ko gero) nenaudoja niekas. Kaip jau matote, šie pirmi du modai skiriasi tik „gazo“, t.y. variklio apsukų valdymo svirtelės padėtimi. Kaip rodo praktika, senosios mokyklos atstovai dažniausiai naudoja „Mode 1″, o naujau auganti karta labiau pratinasi prie „Mode 2″. Kuri yra geresnė ar blogesnė, vargiai ar kas nors galės atsakyti – tai yra tiesiog pripratimo klausimas. Apie tai modeliuotojai kalba ilgai ir nenuilstamai, tačiau argumentuotos išvados kuris modas geresnis ar blogesnis niekas iki šiol nepateikė. „Mode 2″ yra artimesnis tikro lėktuvo valdymui, nes jame (tikrame lėktuve) aukštis ir eleronai valdomi viena vairalazde.
Imtuvas
Imtuvas – tai centrinis lėktuvo valdymo mazgas. Imtuvas priima piloto siųstuvo radijo bangomis siunčiamas komandas, ir pagal jas valdo visą lėktuvo įrangą – variklį, vairus (servo mechanizmų pagalba) ir t.t. Visa įranga jungiama į siųstuvą per specialias jungtis, kurių būna tiek pat, kiek siųstuvas palaiko kanalų. Kanalais perduodamas standartinis valdymo signalas, kurį galima būtų aprašyti kaip skaičių nuo 0 iki 100. Jei prie kanalo būtų prijungtas variklis, tai signalas „0” reikštų, jog variklis turi nesisukti. Jei perduodume „50”, variklis turėtų suktis puse savo galingumo. Jei perduotume „100”, tai reikštų, jog norime maksimalių variklio apsukų. Jei tai būtų prijungtas posūkio vairas, tai „0” reikštų vairo pilną palinkimą į vieną pusę, „100” į priešingą pusę, o „50” – vairas stovėtų per vidury, neutralioje padėtyje.
Imtuvo maitinimas
Tam, kad imtuvas galėtų veikti, jam reikalinga elektros įtampa. Kai kuriuose imtuvuose būna atskira jungtis maitinimui, bet paprastai elektra tiekiama per vieną iš kanalų jungčių, ir dažniausiai per variklio apsukų kanalą, prie kurio jungiamas variklio greičio reguliatorius (apie jį – kiek vėliau). Visos jungtys turi 3 kontaktus, iš kurių du yra maitinimo „+” ir „-„. Trečias kontaktas yra valdymo signalas, kurį imtuvas perduoda valdomiems įrenginiams. Visų kanalų „+” ir „-” yra sujungti tarpusavyje (t.y. visi „+” su „+”, „-” su „-„), todėl imtuvas gali „užmaitinti” elektra ir kitus prie jo prijungtus įrenginius.
Apsauga nuo signalo praradimo
Jei skrendant lėktuvui dingtų valdymo signalas, paprastas imtuvas „išprotėtų” ir visiems kanalams pradėtų siuntinėti bet kokias atsitiktines komandas. Tačiau kai kurie imtuvai turi specialią funkciją (angl. „Failsafe”), kuri, tokiu atveju, į valdymo kanalus paduoda iš anksto numatytas reikšmes. Tokios reikšmės gali būti:
Paskutinė žinoma kanalo pozicija;
Neutrali pozicija, t.y. per vidurį;
Iš anksto užprogramuota pozicija.
Koks apsaugos tipas yra imtuve priklauso nuo jo modelio. Kartais nebūna jokios apsaugos, kartais tik pirmas variantas, o kartais ir visi trys. Gudriausiuose imtuvuose, kurie turi visus minėtus apsaugos variantus, ir kiekvienam kanalui galima užprogramuoti skirtingai.
Įjungimo tvarka
Labai svarbu žinoti kokia tvarka reikia įjungti bei išjungti siųstuvą su imtuvu.
ĮJUNGIANT: iš pradžių įjungiamas siųstuvas, o po to – imtuvas.
IŠJUNGIANT: iš pradžių išjungiamas imtuvas, o po to – siųstuvas.
Kam to reikia? Pavyzdys. Jūsų imtuvas neturi apsaugos nuo signalo praradimo. Jūs ką tik nusileidote ant žemės, paimate lėktuvą ir iš pradžių (neteisingai) išjungiate siųstuvą. Galbūt net dėl labai (atrodo) logiškos priežasties – kad nešant lėktuvą netyčia nepajudintumėt valdymo svirtelės. BET, išjungus siųstuvą imtuvas praranda valdymo signalą ir pradeda siųsti atsitiktines komandas varikliui ir vairams. Vairai pradeda neprognozuojamai lankstytis į visas puses ir sulūžta jų valdymo (servo) mechanizmai, o netikėtai įsijungęs variklis su propeleriu prakerta jums pirštus iki kaulo. Patikėkite, taip nutinka. Dėl to, net jeigu tavo imtuvas ir turi apsaugą, vistiek reikia įprasti išjungti ir įjungti įrangą taip, kaip aprašyta anksčiau.
Servo mechanizmas – tai toks mechanizmas, kuris pagal jam siunčiamą signalą pasuką ant jo esančia svirtelę į norimą poziciją ir tą poziciją išlaiko, kol nėra atjungiamas ar paduodamas kitoks signalas. Servos mechanizmo svirtelės atsilenkimo eiga yra ribota mžadaug 90-120 laipsnių erdvėje. Liaudiškai ir sutrumpintai šis mechanizmas dažnai vadinama tiesiog serva. Serva yra prijungiama prie lėktuvo imtuvo, iš kurio gauna tiek maitinimo įtampą, tiek ir valdymo signalą. Kad būtų paprasčiau suprasti servos veikimą, pažiūrėkite vaizdo klipą 🙂
Servo mechanizmas charakterizuojamas tokiais pagrindiniais parametrais:
• Dydis – būna „mikro”, „mini” ir „standard”. To paties dydžio bet skirtingų modelių servo mechanizmai kartais šiek tiek skiriasi savo dydžiu, bet dažniausiai tai būna keletas milimetrų į aukštį. • Maitinimo įtampa – dažniausiai nurodomas intervalas, pvz 3-6V. Tai reiškia, kad serva veiks, tiek nuo 3V, tiek nuo 6V ir nuo visko, kas tarp jų. Kaip taisyklė, kuo didesnis maitinimas tuo serva veikia greičiau ir turi daugiau jėgos. • Greitis – nurodoma kiek laipsnių per sekundę gali pasisukti servos svirtelė. Nurodant greitį, nurodoma ir prie kokios maitinimo įtampos yra pamatuotas tas greitis. Pvz. užrašymas 0,12s/60(4,8V) reiškia, kad prie 4,8V maitinimo įtampos servos svirtelė gali pasisukti 60 laipsniu kampu per 0,12 sekundžių. • Sukimo momentas – nusako servo mechanizmo galingumą (stiprumą), kuris matuojamas kilogramais centimetrui. Pvz. 1,6 kg/cm momentas reiškia, kad servos svirtelė gali išlaikyti savo nurodytą poziciją, jei ant jos 1 centimetro atstumu nuo sukimosi centro bus pakabintas ne didesnis nei 1,6 kg svoris. • Dantračių medžiaga – plastikas arba metalas. Metaliniai dantračiai yra ilgaamžiškesni ir gali atlaikyti didesnes apkrovas, tačiau servos su tokiais dantračiais dažniausiai yra sunkesnės ir brangesnės. • Guoliai – kuo jų daugiau, tuo serva ilgaamžiškėsnė ir atsparesnė pasipriešinimui. Paprastesnėse servose guolių apskritai nebūna.
Taip pat servos mechanizmai būna skirstomi į analoginius ir skaitmeninius. Skaitmeninės servos dažniausiai yra greitesnės, galingesnės, ir brangesnės. Putinukui pilnai užtenka paprastų analoginių mikro servų be guolių su plastikiniais dantračiais, tačiau į profesionalų ir brangų pilotažinį lėktuvo modelį pilotas greičiausiai įdės skaitmenines servas su guoliais ir metaliniais dantračiais.
Komplekte su serva būna ir keletas skirtingų svirtelių, kurias gali pasirinkti pagal panaudojimo atvejį:
Variklis – tai lėktuvo varomoji jėga. Variklis suka propelerį, o šis stumia orą ir lėktuvas juda į priekį. Senesniais laikais radijo bangomis valdomuose lėktuvuose dažniausiai buvo naudojami vidaus degimo varikliai, nes akumuliatoriai buvo sunkūs ir ne itin talpūs, o paprasti šepetėliniai elektriniai varikliai neturėjo pakankamai daug galios. Šiais laikais situacija pasikeitė iš principo: vis daugiau lėktuvų yra varomi elektros (nebe vidaus degimo) varikliais. Pagrindinės priežastys tokiam lūžiui buvo dvi: paprastiems vartotojams atsirado galimybė naudoti naujos kartos bešepetėlinius variklius. Šie varikliai yra daug efektyvesni už senuosius šepetėlinius, be to praktiškai niekada nesusidėvi. Tuo tarpu šepetėliuose varikliuose periodiškai reikėdavo pakeisti anglinius kontaktus, kurie gan dažnai susidėvėdavo. Buvo išrasti ličio polimerų akumuliatoriai. Jie idealiai tinka aviamodeliavimui, nes yra lengvi, talpūs, galingi (gali išsikrauti iki 100 amperų ir dar didesnėmis srovėmis) ir už prieinamą kainą. Be to, šio tipo akumuliatoriai gan greitai pasikrauna ir neturi atminties efekto. Bet apie akumuliatorius – vėliau. O dabar atgal prie variklių 🙂 Taigi, dabar aviamodeliavime naudojami bešepetėliniai varikliai su itin stipriais neodimio magnetais suteikia lėktuvo modeliams pakankamai galios, kad atlikti visus įmanomus pilotažo manevrus. Be to, šie varikliai būna dviejų tipų: su besisukančiu korpusu arba vidumi. T.y. pirmu atveju kartu su ašele sukasi išorinė korpuso dalis, o antru atveju visas korpusas stovi vietoje o sukasi tik ašelė. Lėktuvų modeliuose dažniausiai naudojami pirmo tipo varikliai su besisukančia išore.
Kitaip nei dviejų kontaktų šepetėliniai varikliai, naujieji bešepetėliniai turi 3 laidus, ir jų negalima prijungti tiesiogiai prie maitinimo šaltinio. Tam yra naudojamas greičio reguliatorius.
Greičio reguliatorius
Variklio greičio reguliatorius – tai įrenginys, kuris pagal radijo imtuvo siunčiamą signalą nustato norimą variklio sukimosi greitį. Kitaip tariant, reguliatorius „išverčia” standartinį siųstuvo valdymo signalą į varikliui suprantamą, bei suteikia iš akumuliatoriaus pakankamą elektros srovę ir įtampą, reikalingą varikliui suktis užduotu greičiu. Tiesiogiai variklio nei prie imtuvo, nei prie akumuliatoriaus neprijungsi. Taip pat, dauguma variklio reguliatorių turi papildomą maitinimo funkciją imtuvui. T.y. prijungus reguliatorių prie imtuvo, šis gauna reikiamą elektros energiją veikimui ir kitų, prie jo (imtuvo) prijungtų įrenginių maitinimui. Tik reikia būti atsargiam, kad prie imtuvo neprijungti per daug įrenginių. Ant reguliatoriaus dažniausiai būna parašoma kokią maksimalią srovę reguliatorius gali atiduoti papildomiems įrenginiams.
Greičio reguliavimo principas
Bešepetėlinio variklio greičio reguliavimas yra gan sudėtingas elektronikos procesas, tačiau itin smalsiems paaiškinsime tai supaprastintai 🙂 Paprastas šeptėlinis variklis turi 2 laidus, prie kurių prijungus elektros matinimą („+” ir „-” ), variklis pradeda suktis. Jei įtampą padidini – jis sukasi greičiau. Jei sumažini – lėčiau. Jei sukeiti laidus vietomis – sukasi atgal. Čia viskas paprasta. Su bešepetėliniu varikliu viskas yra daug sudėtingiau. Jis turi tris laidus, o akumuliatorius ) tik du. Tam kad bešepetėlinis variklis suktųsi, reikia nuolatos tam tikru eiliškumu į tam tikrą jo laidų porą paduoti akumuliatoriaus „+” ir „-„. Pavyzdžiui, kad būtų aiškiau (variklio laidai bus A, B ir C): 1 žingsnis: prie variklio laido A prijungiam akumuliatoriaus „+”, prie B – akumuliatoriaus „-„; 2 žingsnis: prie variklio laido B prijungiam akumuliatoriaus „+”, prie C – akumuliatoriaus „-„; 3 žingsnis: prie variklio laido A prijungiam akumuliatoriaus „+”, prie C – akumuliatoriaus „-„; 4 žingsnis: prie variklio laido A prijungiam akumuliatoriaus „-„, prie B – akumuliatoriaus „+”; 5 žingsnis: prie variklio laido B prijungiam akumuliatoriaus „-„, prie C – akumuliatoriaus „+”; 6 žingsnis: prie variklio laido A prijungiam akumuliatoriaus „-„, prie C – akumuliatoriaus „+”… …ir kartojam iš naujo. Jei tai atliksime LABAI GREITAI (tūkstančius kartų per minutę), tai variklis suksis nesustodamas. Būtent tai ir atlieka greičio reguliatorius, tik ne mechaniškai, o elektroniškai. Nuo to, kaip greitai jis vykdo tuos žingsnius ir kokios trukmės yra kiekvienas žingsnis, priklauso kokiu greičiu suksis variklis. Tokį (norimo sukimosi greičio) nurodymą reguliatorius gauna iš valdymo imtuvo.
Sujungimo schema
Variklio greičio reguliatorius turi tris „komplektus” laidų, prie kurių jungiasi: Variklis – trimis laidais. Laidai gali būti sulituoti, arba sujunti specialiomis (rekomenduojama paauksuotomis) jungtimis.Tai tie patys trys laidai, apie kuriuos minėjome aukščiau. Akumuliatorius – dviem laidais: „+” ir „-„. Jungiama specialia jungtimi. Imtuvas – trimis laidais specialia jungtimi. Iš imtuvo ateina greičio valdymo signalas reguliatoriui. Taip pat greičio reguliatorius „užmaitina” imtuvą nuo akumuliatoriaus, sumažindamas įtampą iki imtuvui leistinos ribos. Imtuvas atitinkamai – kitą prie jo prijungtą įrangą (pvz. servo mechanizmus). Tokiu būdu nereikia papildomo akumuliatoriaus ar maitinimo jungčių.
Propeleris
Mokslininkas pasakytų, jog propeleris – tai toks įrenginys, kuris sukamąjį judėjimą paverčia tiesiaeigiu. Bet Tu turbūt ir taip žinai, kad propeleris – tai tiesiog toks daiktas, kuris stumia (pučia atgal) orą ir taip traukia lėktuvą. Propeleriai turi nuo dviejų iki 4 ir dar daugiau menčių. Propeleriai žymimi dviem skaičiais, kurie nusako pagrindines jo charakteristikas.
Žymėjimas atrodo taip:
AxB
kur A – atstumas nuo vieno propelerio gali iki kito (vadinamas propelerio skersmeniu), B – atstumas (vadinamas žingsniu), kurį pajuda propeleris vieno pilno apsisukimo metu.
Dažniausiai šie parametrai žymimi coliais. Tokiu atveju žymėjimas 7×6 reikštų, kad tai yra 7 colių (17,8 cm) ilgio propeleris ir vienu apsisukimu įveikia 6 colius (15,2 cm).
Propelerio apsauga
Kai lėktuvo modelis leidžiasi ant žolės, propeleris gali užkliūti už žemės ir nulūžti. Kad to išvengti yra naudojama speciali propelerio apsauga, liaudiškai vadinama „propseiveriu”.
Veikimo principas labai paprastas:
Apsauga uždedama ant variklio ašelės ir STIPRIAI prisukama varžteliais. SVARBU, kad ašelės skersmuo lygiai sutaptų su apsaugos kiaurymės skersmeniu. Variklio ašelė neturi išlįsti iš apsaugos, nes kitaip ji gali nesuveikti.
Ant apsaugos uždedamas propeleris. Apsauga iš abiejų pusių kartais būna skirtingo diametro, dėl to kuria puse dėti reikia parinkti taip, kad uždėtas propeleris būtų kuo stabilesnis ir neklibėtų. Kartais prie apsaugos būna pridedamas papildomas praplatinimas-žiedelis.
Propeleris ant apsaugos pritvirtinamas specialiu guminiu žiedeliu. Dabar propeleris suksis kartu su varikliu, tačiau jis galės gan laisvai lankstytis statmenai variklio ašelei.
Jei propelerį užmautumėme ir pritvirtintumėme tiesiai ant variklio ašelės, jis negalėtu lankstytis ir, bandant jį lenkti, greičiausiai nulūžtų. Tačiau nevalia pamiršti – ši apsauga padeda tik lenkimo atveju. Jei lėktuvėlis trenksis propeleriu į žemę – apsauga jau niekuo negalės padėti…
Elektriniam radijo bangomis valdomam lėktuvo modeliui reikalingi lengvi, talpūs ir galintys „atiduoti“ gan didelę srovę akumuliatoriai. Būtent tokie ir yra mūsų naudojami ličio polimerų akumuliatoriai. Liaudiškai vadinami „lipo“ (Li-Po) ar lipoškės.
Pagdrindinės LiPo akumuliatorių savybės yra šios: • Labai lengvi, nes nereikalingas kietas metalinis ar kartoninis korpusas • Gali generuoti sąlyginai dideles sroves • Kaip ir visus ličio akumuliatorius, šiuos galima įkrauti pilnai jų neiškrovus, t.y. jie neturi „atminties” efekto. Daugumą kito tipo akumuliatorių reikia pilnai iškrauti prieš įkraunant, nes kitaip sumažėja jų talpa. • Gana greitai pasikrauna. Turint tinkamą pakrovėją, bet kokį LiPo akumuliatorių galima pakrauti per valandą su trupučiu. Deja, jie turi ir minusų: • Yra labai jautrūs perkrovimui ir per dideliam iškrovimui. Abejais atvejais, nesilaikant tam tikrų normų, LiPo akumuliatorius gali stipriai užsiliepsnoti ir lengvai sukelti gaisrą. • Dėl minėto jautrumo LiPo akumuliatorių įkrovimas ir eksploatacija galima tik su specialia tam skirta įranga, kuri kontroliuoja, kad akumuliatorius nebūtų per daug iškraunamas ar įkraunamas. • Jautrūs mechaniniams pažeidimams. Pažeidus vienos iš akumuliatorių sudarančios celės įpakavimą ji išsipūčia, tampa nebetinkama vartojimui ir gali labai lengvai užsiliepsnoti. Taip pat tai galis atsitikti ir po stipresnio akumuliatoriaus sutrenkimo. Pradūrus akumuliatorių jis kaip mat smarkiai užsiliepsnoja.
LiPo akumuliatorių sandara
Ličio polimerų akumuliatoriai būna sudaryti iš atskirų celių, kurių kiekis apsprenždia akumuliatoriaus talpą ir įtampą. Jei celės yra jungiamos nuosekliai, tai sumuojasi jų įtampa, o jei lygiagrečiai – tai talpa. Visos celės viename akumuliatoriuje būna vienodos. • Nuoseklus jungimas – tai kai vienos celės pliusas yra jungiamas su kitos celės minusu, ir taip visos celės iš eilės. Akumuliatoriaus laidai jungiami prie pirmos celės minuso ir paskutinės celės pliuso. Akumuliatorias talpa lygi vienos celės talpai, o įtampa lygi visų celių įtampų sumai (kitaip tariant vienos celės įtampos ir jų skaičiaus sandaugai).
• Lygiagretus jungimas – tai kai yra sujungiami visų celių pliusai į vieną bendra laidą (akumuliatoriaus pliusą), o minusai – į kitą bendra laidą (akumuliatoriaus minusas).
• Mišrus jungimas – didesniuose akumuliatoriuose celės būna jungiamos ir lygiagrečiai ir nuosekliai. Taip būna daroma taip: iš pradžių padaromi keli lygiagrečiai sujungtų celių komplektai, o poto jie (tie komplektai) sujungiami nuosekliai, kaip atskiros celės. Kitaip sakant, kelios lygiagrečiai sujungtos celės gali būti traktuojamos kaip viena celė kurios talpa lygi lygiagirečiai sujungtų celių skaičiui. Tokiu atveju akumuliatoriaus įtampa lygi nuosekliai sujungtų celių įtampų sumai viename komplekte (ir nesvarbu kiek tokių kompektų sujungta lygiaigrečiai), o talpa lygi vienos celės talpos ir tokių komplektų skaičiaus sandaugai (ir visai nesvarbu kiek celių yra kiekviename komplekte).
Yra nustatytas standartinis akumuliatorių žymėjimas, nusakantis celių skaičių ir jų sujungimo būdą:
xSyP
x – nuosekliai sujungtų celių skaičius (viename komplekte, jei tų komplektų yra ne vienas) y – lygiagrečiai sujungtų komplektų skaičius. Pavyzdžiui: • žymėjimas 3S1P reiškia, kad akumuliatorius sudarytas iš trijų celių, kurios yra sujungtos lygiagrečiai. • žymėjimas 4S2P reiškia, kad akumuliatorius sudarytas iš dviejų lygiagrečiai sujungtų celių kompektų, kurių kiekviename (komplekte) yra 4 lygiagrečiai sujungtos celės.
LiPo celių charakteristikos
Nepriklausomai nuo talpos, visos LiPo akumuliatorių celės teikia vienodą įtampą, kurios nominali vertė yra 3,7 volto. Ką reiškia nominali? Per savo „darbo“ ciklą, t.y. nuo pilno leistino įkrovimo iki pilno leistino iškrovimo celė keičia ir savo įtampą. Pilnai pakrautos celės įtampa yra 4,2V, o pilnai iškrautos – 2,8V. Tuo metu, kai ji išsikraudinėja (pvz. sukdama variklį), ji keičia savo įtampą nuo 4,2V iki 2,8V. Kai pasiekiama 2,8V, sakome celė „nusėdo“. Didžiąją tokio ciklo laiko dalį celė išlaiko gan vienodą įtampą, kurią ir vadiname nominalia. Pilnai įkraunant išsikrovusią celę, jos įtampą vėl pakeliama iki 4,2V.
Kaip jau buvo minėta, didžiausia leistina įtampa, iki kurios galima įkrauti vieną celę – 4,2V. Jei įkrausime daugiau, atsitiks du dalykai: garantuotai sumažės jos talpa ir tarnavimo laikas, ir greičiausiai ji užsidegs, susprogs ir gal net sukels gaisrą. Todėl labai svarbu stebėti įkrovimo procesą, ir laiku jį sustabdyti. Visi LiPo akumuliatoriaus skirti įkrovikliai tai atlieka.
Iškrauti vieną celę galima iki 2,8V, bet rekomenduojama ne mažiau nei 3V. Nesilaikant šios taisyklės, labai sumažėja celės talpa ir tarnavimo laikas. Be to, dažniausiai celė išsipučia ir smarkiai padidėja gaisro pavojus.
Leistina maksimali srovė
Nors LiPo akumuliatoriai gali suteikti gan dideles sroves, jos vis tiek yra ribotos. Kiekvienam akumuliatoriui būna nustatomos dvi atiduodamos srovės reikšmės: maksimali ilgalaikė ir maksimali trumpalaikė. Maksimali ilgalaikė – tai didžiausia srovė, kurią akumuliatorius gali generuoti nepakenkdamas sau visą laiką iki pilno leistino išsikrovimo. Maksimali trumpalaikė srovė – tai tokia srovė, kurią galima išgauti iš akumuliatoriaus tik labai ribotam laikui, dažniausiai 10-15 sekundžių. Viršijus šį laiką arba maksimalias leistinas sroves, atsiranda didelė realaus gaisro tikimybė.
Dažnai leistinos ilgalaikės ir trumpalaikės srovės yra parašomos ne jų vertėmis amperais, bet specialiu žymėjimu xC, kur x būna koks nors sveikas skaičius. Toks užrašymas reiškia srovę amperais, kuri paskaičiuojama duotą skaičių x padauginant iš to akumuliatoriaus talpos (C raidė ir reiškia talpą). Jeigu talpa nurodyta miliampervalandėmis (pvz. 1300mAh), tai ją reikia pasiversti į ampervalandes padalinant iš 1000 (1300mAh / 1000 = 1.3Ah). Taigi, jei turime 1500mAh talpos akumuliatorių su užrašais 20C (MAX 25C), tai reiškia, jo maksimali ilgalaikė leistina srovė yra (1,5 x 20 = ) 30 amperų, o trumpalaikė – (1,5 x 25 = ) 37.5 ampero.
Visa kas aukščiau paminėta apie maksimalias sroves galioja kalbant apie akumuliatorių IŠKROVIMĄ, t.y. darbą pvz. sukant variklį. LiPo akumuliatorių ĮKROVIMUI visada naudojama ne didesnė nei 1C srovė. T.y. 2200mAh talpos akumuliatorių galima įkrauti ne didesne nei 2,2 ampero srove.
LiPo akumuliatorių balansavimas
Normaliame ir gerame akumuliatoriuje VISŲ celių įtampa bet kurio momentu turi būti vienoda. Jei akumuliatorius pilnai iškrautas – visos celės turi būti lygiai 3V. Jei akumuliatorius pilnai įkrautas – visos celės turi būti 4,2V. Jei, tarkim, 3 celių akumuliatorius iškrautas iki 10,5V, tai visos celės turi būti po 3,5V. Deja, po ilgesnio ar agresyvesnio akumuliatorių naudojimo kartais celių įtampos šiek tiek pradeda skirtis, ir tai labai svarbu pastebėti. Kai akumuliatorius yra naudojamas (ir iškraunamas), elektros įtampa yra „imama” iš visų nuosekliai sujungtų celių. Jei viena celė bus labiau „nustekenta” nei kitos, ji ir nusės greičiau nei kitos, ir tokiu atveju akumuliatorius bus laikomas išsibalansavusiu. Lygiai taip pat ir įkraunant akumuliatorių, įtampa stengiasi „pasidalinti” po lygiai į visas nuosekliai sujungtas celes, tačiau jei jos skiriasi (viena yra labiau iškrauta ar sudėvėta) – įsikraus jos taip pat skirtingai. Kokios galimos to pasekmės?
Situacija 1: iškrovimas. Variklio greičio reguliatorius, prie kurio prijungtas akumuliatorius, nuolatos stebi akumuliatoriaus įtampą, kad šis neišsikrautų daugiau nei leistina. Jis (reguliatorius) žino kiek yra nuosekliai sujungtų celių, tačiau nežino kiekvienos atskiros celės įtampos – mato tik bendrą viso akumuliatoriaus įtampą. Dėl to yra tiesiog padauginamas celių skaičius iš minimalios leistinos vienos celės įtampos (3V) ir taip nustatoma to akumuliatoriaus atjungimo įtampa. 3-jų celių akumuliatoriui ji gaunasi 9V. Kitaip tariant, kai skrydžio metu 3-jų celių akumuliatorius išsikrauna iki 9V, yra atjungiamas variklis, kad nesugadinti akumuliatoriaus. Dabar įsivaizduokime, kad skraidome su 3 celių akumuliatoriumi, kurio viena paskutinė celė yra pažeista ir greičiau išsikrauna nei kitos dvi. Jūs sau ramiai skraidysite ir lauksite, kol akumuliatorius nusės iki 9V. Pasiekus šią ribą atrodytų viskas yra gerai, celės turėtų turėti po 3V. Deja, jei mūsų paskutinė celė yra pažeista ji skrydžio metu išsikrauna greičiau, ir po visko galima turėti tokias celių įtampas: 1. celė: 3,3V 2. celė: 3,3V 3. celė: 2,4V Įtampų suma lyg ir gera – 9V (=3,3 + 3,3 + 2,4), tačiau aiškiai matome, kad paskutinė celė yra per daug iškrauta ir greičiausiai negrįžtamai sugadinta. Lygiai tokia pati situacija gali nutikti ir su geru akumuliatoriumi, kur visos celės išsikraudinėja vienodai greitai, tačiau viena celė buvo nepilnai įkrauta.
Situacija 2: įkrovimas. Kaip ir greičio reguliatorius, LiPo akumuliatorių įkrovėjas žino kelių celių yra prijungtas akumuliatorius, iki kokios įtampos jis yra įkrautas, tačiau nežino kiekvienos atskiros celės įtampos. Todėl vėlgi maksimali akumuliatoriaus įkrovimo įtampa yra nustatoma pagal celių skaičių su sąlyga, kad visų celių įtampa yra vienoda ir jos įsikrauna vienodu greičiu. Jei vienos celės didžiausia leistina įtampa yra 4,2V, tai 3-jų celių akumuliatorius bus įkraunamas iki 12,6V. Pasiekus šią įtampa įkrovimas yra baigiamas. Dabar įsivaizduokime, kad įkraunamas akumuliatorius yra išbalansuotas, ir jo celių įtampos yra tokios: 1. celė: 3,6V 2. celė: 3,0V 3. celė: 2,4V Jeigu visos celės įkraunamos vienodu greičiu, tai baigus įkrovimui, kai bendra celių įtampa pasieks minėtus 12,6V, atskirų celių įtampos bus tokios: 1. celė: 4,8V 2. celė: 4,2V 3. celė: 3,6V Matome, kad pirma celė yra smarkiai perkrauta (4,8V vietoje leistinų 4,2V). Skirtumas atrodo nedidelis, tačiau LiPo akumuliatoriui toks skirtumas yra labai reikšmingas. Antra celė yra pilnai įkrauta, o paskutinė – iki galo neįkrauta. Taip pat gal atsitikti ir akumuliatoriui, kurio celės normaliai iškrautos (celių įtampa vienoda), bet yra skirtingai susidevėjusios. Galima tokio įkrovimo pasekmė – gaisras.
Kad išvengti tokio nemalonaus rezultato, užtenka imtis paprastų saugumo priemonių: 1. Naudoti akumuliatorių celių matuoklį. Tai mažas prietaisiukas, kuris leidžia greitai ir patogiai imatuoti kiekvienos atskiros celės įtampą. Tokius patikrinimus reikėtų atlikti tiek prieš skrydį, tiek iš karto po skrydžio. 2. Naudoti įkroviklius, turinčius akumuliatorių balansavimo funkciją. Tokie įkrovikliai turi specialią balansavimo jungtį ir užtikrina, kad visos celės yra įkraunamos vienodai. Abejais atvejais yra panaudojama atskira akumuliatoriaus jungtis, kuri vadinama balansavimo jungtimi. Joje būna vienu kontaktu daugiau, nei yra celių tame akumuliatoriuje. Pirmas jungties kontaktas jungiamas su pirmos celės (tuo pačiu ir pagrindiniu viso akumuliatoriaus) „-” laidu. Paskutinis jungties kontaktas jungiamas su paskutinės celės (tuo pačiu ir pagrindiniu viso akumuliatoriaus) „+” laidu. Tarpiniai jungties konktaktai jungiami su visais tarpiniais celių sujungimais. Pavyzdžiui 3S1P akumuliatoriaus balansavimo jungtis būtų prijungta taip:
Įkrovikliai
Viena svarbiausių saugumo taisyklių aviamodeliavime, yra:
LiPo akumuliatorius galima įkrauti TIK jiems skirtais įkrovikliais.
Visa kita – tai jau detalės 🙂 Akumuliatorių įkroviklius galima suskirstyti į dvi grupes: paprasti ir kompiuterizuoti. Paprasti įkrovikliai dažniausiai būna skirti įkrauti tik vieno konkretaus tipo akumuliatorius. Dauguma dabar gaminamų LiPo įkroviklių turi akumuliatorių balansavimo jungtis, kurios užtikrina saugesnį ir ilgaamžiškeski akumuliatorių gyvavimo laiką.
Paprasti LiPo įkrovikliai.
Paprasti LiPo įkrovikliai dažniausiai neturi jokių reguliuojamų funckijų, minimaliai mygtukų ir vieną ar kelias indikacines lemputes. Jų naudojimas taip par yra labai paprastas – įkroviklis prijungiamas prie maitinimo šaltinio ir prijungiamas akumuliatorius. Tam tikruose įkrovikliuose dar kartais prireikia paspausti vieną mygtuką. Toliau viskas vyksta automatiškai – įkroviklis nustato kiek akumuliatorius turi celių, kokia srove galima įkrauti ir t.t. Apie įkrovimo pabaigą signalizuoja garsinis arba šviesos signalas. Tokia įkrovikliai neturi jokių papildomų galimybių, tačiau dažniausiai yra labai pigūs, dėl ko modeliuotojai mėgsta jų turi kelis, kad skraidymo vietoje galėtų įkrauti kelis akumuliatorius vienu metu ir sumažinti pertraukas tarp skrydžių.
Kompiuterizuoti įkrovikliai
Pagrindinis kompiuterizuotų įkroviklių skirtumas nuo paprastų, tai kad jie turi daugiau funkcijų, ir vartotojui leidžia reguliuoti visus įkrovimo parametrus. Dažniausiai pasitaikančios tokių įkroviklių funkcijos: 1. Vartotojas pats nurodo, kokia srove galima įkrauti akumuliatorių ir kiek jis turi celių 2. Galimybė pilnai arba iki tam tikros ribos iškrauti akumuliatorių nurodant iškrovimo srovę 3. Rodoma (skaičiais) kiek”talpos” jau yra įkrauta arba iškrauta 4. Galimybė stebėti iš išsaugoti įkrovimo parametrus asmeniniame/nešiojamame kompiuteryje. 5. Keletos skirtingų akumuliatorių tipų (ne tik LiPo) palaikymas Didelis tokio įkroviklio privalumas – sugebėjimas įkrauti keleto skirtingų tipų akumuliatorius. Tokiu atveju užtenka turėti vieną įkroviklį vietoje keleto skirtingų (pvz. vienas LiPo akumuliatoriams, kitas siųstuvo NiHM akumuliatoriams).
Tam, kad skraidyti būtų smagiau ir saugiau, aviamodeliuotojai naudoja ir kitą, papildomą įrangą:
Borto įtampos indikatorius – toks įrenginukas, kuris dedamas į lėktuvo modelį ir šviesos bei garso signalais praneša apie išsenkantį akumuliatorių. Tuomet gali susikoncentruoti į lėktuvo valdymą ir nebespėlioti kiek dar galima skraidyti.
Akumuliatoriaus matuoklis – greitai ir paprastai parodo tiek viso akumuliatoriaus, tiek ir atskirų celių įtampą. Labai naudingas ir rekomenduojamas priedas visiems, kuriems rūpi saugumas ir akumuliatorių ilgaamžiškumas. Būna paprasti ir daugiafunkciniai.
Naktinio skraidymo įranga – kad paros metas nebūtų kliūtis skraidymui.
