Paskelbta

Valdymo įranga

Valdymo įranga – tai pagrindinė jungtis tarp piloto ir modelio, kurią sudaro du pagrindiniai komponentai:

  1. Siųstuvas – radijo bangomis siunčia piloto komandas į lėktuvo modelį
  2. Imtuvas – priima siųstuvo komandas lėktuve ir valdo jame esančią įrangą – variklį, vairus ir t.t.

Valdymo įrangos tipai

Šiais laikais yra du standartiniai įrangos tipai, kurie skiriasi pagal valdymo signalo perdavimui naudojamą radijo bangų dažnį:

  1. 35 MHz arba 40 MHz FM (VHF, labai aukšto dažnio bangos)
  2. 2,4GHz (UHF, ultra aukšto dažnio bangos)

Tai gan moksliškas apibrėžimas, o liaudiškai tiesiog vadiname “FM’inis” ir “gigahercinis” valdymas.

Ilgą laiką visame pasaulyje buvo naudojama 35MHz arba 40MHz dažnių FM įranga. Egzistuoja nerašyta taisyklė, kad lėktuvų modeliuose naudojamas 35Mhz dažnis. Tokio tipo siųstuvuose ir imtuvuose yra gan ilgos (apie 1 metro ilgio) antenos. Tam, kad keli toje pačioje vietoje skraidantys pilotai galėtų nepriklausomai valdyti savo lėktuvus ir jų radijo signalai “nesipjautų”, buvo sugalvoti “radijo kanalai”. Pvz 61, 62, 85 ir t.t. Taigi, 35Mhz, 74-to kanalo imtuvas “klausys” tik tokio paties dažnio, t.y. 35MHz ir tik 74-to kanalo siųstuvo. Tam, valdymo įranga nebūtų pririšta prie konkretaus kanalo ir galima būtų jį pakeisti, tiek į siųstuvą tiek į imtuvą dedasi “kvarcai”. Kvarcas – tai elektroninė detalė, kuri nusako siųstuvo arba imtuvo veikimo kanalą. Tiek įranga, tiek kvarcas turi būti pritaikytas tam pačiam dažniui. T.y. 35Mhz siųstuvas neveiks su 40Mhz skirtu kvarcu. Taip pat į imtuvą negalima dėti siųstuvui skirto kvarco, ir atvirkščiai.Kitaip tariant, į 35Mhz siųstuvą dedame TIK 35MHz siųstuvui skirtus kvarcus, o į 35MHz imtuvą TIK 35MHz imtuvui skirtą kvarcą.Tam, kad valdymo įranga (siųstuvas su imtuvu) veiktų tarpusavyje, jie turi būti to paties (35 arba 40MHz) dažnio IR su to paties kanalo atitiknkamais kvarcais.

kvarcas atskirai
kvarcas viduje

Didžiausia tokios (kvarcinės) įrangos problema – jei toje pačioje vietoje du pilotai naudos to paties dažnio siųstuvus, jų modeliai taps nevaldomi. Taigi, atvykęs į skraidymo vietą, turi perklausti visų pilotų kokiais dažniais ir kanalais jie skraido, ir tik tada gali įjungti savo siųstuvą – priešingu atveju gali “numušti” svetimą modelį.

Toks kanalų dubliavimas buvo vienintelė bet labai opi FM valdymo įrangos problema, iki kol 2004 metais į modeliavimo pasaulį atėjo 2,4GHz technologija. Šiuo dažniu veikianti valdymo įranga nebenaudoja kvarcų, ir dėl to nebelieka minėtos kanalų dubliavimosi problemos.

Kitas skirtumas tarp FM ir 2,4GHz aparatūrų yra tai, kad siųstuvas ir imtuvas turi žymiai trumpesnes antenas. Pats 2,4GHz imtuvas dažnai būna dvigubas, t.y. du imtuviukai sujungti laidu signalo priėmimui pagerinti. Dėl minėtų privalumų 2,4GHz valdymo įranga šiai dienai yra brangesnė.

Suderinamumas

Jeigu siųstuvas ir imtuvas yra to paties gamintojo bei iš to paties komplekto, jie puikai veiks kartu. Tačiau tais atvejais, kai imtuvas yra įsigyjamas atskirai nuo siųstuvo, reikia atkreipti dėmesį į tam tikrus dalykus.

Jei kalbame apie FM tipo valdymo įrangą, tai prieš perkant atskirą imtuvą būtina pasiteirauti su kokių gamintojų siųstuvais jie veiks. Tarp FM įrangos gamintojų yra priimti du standartai pagal kuriuos visi gamintojai pasiskirstė į dvi stovyklas: “Futaba” tipo ir “JR” tipo. “Futaba” ir “JR” – vieni didžiausių valdymo įrangos gamintojų. Vieni imtuvai veikia su “Futaba” (arba kitaip “negative shift”) technologijos siųstuvais, o kiti su “JR” (“positive shift”) siųstuvais. Dar būna imtuvų, kurie palaiko abejas technologijas. Ir lygiai ta pati situacija yra su kvarcais, todėl atskirai perkant kvarcus, reikia žinoti kokio tipo įrangoje jis bus naudojami. Taigi, trumpai tariant: jei imtuvas ir siųstuvas to paties gamintojo, tai jie kartu veiks. Jei gamintojai skiriasi, reikia žiūrėti, kad būtų tos pačios technogolijos (“positive shift” arba”negative shift)”, arba kad imtuvas būtų universalus.

Su 2,4GHz technologija yra kiek sudėtingiau. Šiai dienai reikia rinktis tik to paties gamintojo siųstuvą su imtuvu, nes skirtingi gamintojai naudoja kiekvienas savo sukurtą technologiją. Mažą to, kartais net ir to paties gamintojo imtuvai būna suderinami tik su tam tikrais siųstuvų modeliais, todėl renkantis reikia būti atidesniam ir pasiskaityti produktų aprašymus. Po truputį atsiranda bandymų “klonuoti” žinomų gamintojų siųstuvus ir pardavinėti pigias jų kopijas, tačiau šiai dienai mes nerekomenduojame rizikuoti savo modeliais ir susikomplektuoti brangesnę bet tikrai patikimą valdymo įrangą.

Siųstuvas

Siųstuvas, dar kitaip vadinamas pultu ar radija – tai lėktuvo valdymo įrenginys, kuris mechanines piloto komandas radijo bangomis siunčia į lėktuvą.

radio

Siųstuvų būna daug ir visokių,tačiau tipiškai kiekvienas siųstuvas turi dvi rankenėles, kurios gali lankstytis aukštyn-žemyn ir į šonus. Būtent šiomis rankenėlėmis yra valdomas lėktuvas.

siustuvo svirtele

Taip pat siųstuvas gali turėti daug papildomų mygtukų, jungiklių ir sukiojamų rankenėlių įvairioms lėktuvo funkcijoms valdyti. Kiekviena tokia valdoma funkcija vadinama kanalu. Kiekvienas siųstuvas turi ribotą kanalų skaičių, kurį gali valdyti. Dažniausiai būna nuo 4 iki 9 kanalų siųstuvai. Tipinis 4 kanalų siųstuvo pavyzdys:

  • Pirmas kanalas – variklio apsukos;
  • Antras kanalas – eleronai
  • Trečias kanalas – aukščio vairas
  • Ketvirtas kanalas – posūkio vairas

Jei siųstuvas būtų šešių kanalų, penktas kanalas galėtų valdyti (įjungti/išjungti) apšvietimo lempas, o šeštas, tarkim, atidaryti bombų išmetimo liuką.

Proporcinis ir neproporcinis valdymas

Tiek visi, tiek ir pavieniai kanalai gali būti proporciniai ir neproporciniai. Toks valdymas, kai yra junginėjamas jungiklis, t.y. yra tik dvi (arba kartais trys) pozicijos, vadinamas neproporciniu.Taip pat gali būti ne tik su jungikliu, bet ir su rankenėle. Pavyzdys: kai rankenėlę stumi į viršų – variklis sukasi į priekį. Kai stumi žemyn – variklis sukasi atgal. Jei rankenėlę palieki per vidurį – variklis stovi vietoje. Jeigu kiek bestumtum rankenėlę į viršų (daug ar mažai), variklis vis tiek sukasi vienodu greičiu – valdymas vadinamas neproporciniu. T.y. galima perduodi tik ĮJUNGTA/IŠJUGNTA signalus. Jei nuo to, kiek pastūmei rankenėlę priklauso kokiu greičiu sukasi variklis, valdymas vadinamas proporciniu. T.y. galime perduoti ne tik kokia yra būsena (IŠJUNGTA/ĮJUNGTA), bet ir kokioje pozicijoje valdymo svirtelė yra šiuo metu. Pagrindiniams lėktuvo valdymo kanalams (variklis, eleronai, aukščio ir posūkio vairai) yra naudojamas proporcinis valdymas. Kitoms funkcijoms, tokioms kaip liuko atidarymas ar ratų įtraukimas gali būti naudojami ir neproporciniai kanalai (jungikliai).

Kanalų reversavimas

Dauguma siųstuvų turi kanalų reverso funkciją. Ši funkcija tarytum “apverčia” duodamas komandas. Jei sukonstravus lėktuvą staigiai paaiškėja, kad sukant lėktuvą į vieną pusę, jis sukasi į kitą – ši funkcija ištaiso tokią problemą. Kanalai yra reversuojami atskirai, t.y. ne visi, o tie – kuriuos pasirinksite.

Kanalų paderinimas (angl. “trimming”)

Kita konstrukcinė lėktuvo problema, su kuria susiduria modeliuotojai: siųstuvo valdymo svirtelė stovi tiesiai, o koks nors, tarkim aukščio vairas yra šiek tiek nusileidęs į apačią (kai turėtų buti horizontalus), taigi lėktuvas visą laiką leisis žemyn, ir pilotui tai reikės kompensuoti aukščio valdymo svirtelę vis prilaikant aukščiau. Laimei, paderinimo funkciją šią problemą išsprendžia. Su šalia svirtelės esantis „trimeris” yra šiek tiek pastumiamas į viršų, kad aukščio vairas atsilenktų į reikiamą padėtį. Šią funkciją turi visi šiuolaikiniai siųstuvai.

Miksavimas

Kai kurie siųstuvai turi galimybę vieno kanalo siunčiamą signalą sumaišyti su kitu kanalu. Tarkim, galima taip sukonfigūruoti siųstuvą, kad sukant eleronus į vieną pusę, šiek tiek pasisuktų posūkio vairas į priešingą pusę. Tokios funkcijos kartais yra naudingos pažengusiems modeliuotojams, tačiau pradedančiajam jos dažniausiai nereikalingos.

Kompiuterinis ir analoginiai siųstuvai

Patys paprasčiausi siųstuvai yra analoginiai kurie turi nedidelį skaičių funkcijų. Dažniausiai tai būna kanalų reversavimas ir kartais minimalus miksavimas. Sudėtingesni ir brangesni siųstuvai yra kompiuterizuoti ir turi daug daugiau įvairių funkcijų: keletos modelių atmintis, eksponentės, sudėtingi miskavimai ir t.t.

Valdymo svirtelių reikšmės

Valdymo svirtelės yra svarbiausia siųstuvo dalis, todėl labai svarbu žinoti kuri svirtelė ką daro. Deja, šiai dienai yra daugiau negu vienas (o tiksliau – keturi) valdymo svirtelių išdėstymo variantai, dėl ko kartais modeliuotojams kyla nepatogumų skraidant su svetimu siųstuvu. Šie variantasi angliškai vadinami “Mode, o lietuviškai tiesiog sakoma “modai”. Taigi, modai yra tokie:

Mode 1:

lėktuvo valdymo kryptys 1
  • Kairė vertikaliai: AUKŠČIO VAIRAS
  • Kairė horizontaliai: POSŪKIO VAIRAS
  • Dešinė vertikaliai: VARIKLIO APSUKOS
  • Dešine horizontaliai: ELERONAI
mode 1

Mode 2:

  • Kairė vertikaliai: VARIKLIO APSUKOS
  • Kairė horizontaliai: POSŪKIO VAIRAS
  • Dešinė vertikaliai: AUKŠČIO VAIRAS
  • Dešine horizontaliai: ELERONAI
mode 2

 Mode 3:

  • Kairė vertikaliai: AUKŠČIO VAIRAS
  • Kairė horizontaliai: ELERONAI
  • Dešinė vertikaliai: VARIKLIO APSUKOS
  • Dešine horizontaliai: POSŪKIO VAIRAS
mode 3

 Mode 4:

lėktuvo valdymo kryptys 4
  • Kairė vertikaliai: VARIKLIO APSUKOS
  • Kairė horizontaliai: ELERONAI
  • Dešinė vertikaliai: AUKŠČIO VAIRAS
  • Dešine horizontaliai: POSŪKIO VAIRAS
mode 4

Lietuvoje populiariausi modai yra 1 ir 2, likusių (ko gero) nenaudoja niekas. Kaip jau matote, šie pirmi du modai skiriasi tik „gazo“, t.y. variklio apsukų valdymo svirtelės padėtimi. Kaip rodo praktika, senosios mokyklos atstovai dažniausiai naudoja „Mode 1″, o naujau auganti karta labiau pratinasi prie „Mode 2″. Kuri yra geresnė ar blogesnė, vargiai ar kas nors galės atsakyti – tai yra tiesiog pripratimo klausimas. Apie tai modeliuotojai kalba ilgai ir nenuilstamai, tačiau argumentuotos išvados kuris modas geresnis ar blogesnis niekas iki šiol nepateikė. „Mode 2″ yra artimesnis tikro lėktuvo valdymui, nes jame (tikrame lėktuve) aukštis ir eleronai valdomi viena vairalazde.

Imtuvas

imtuvas

Imtuvas – tai centrinis lėktuvo valdymo mazgas. Imtuvas priima piloto siųstuvo radijo bangomis siunčiamas komandas, ir pagal jas valdo visą lėktuvo įrangą – variklį, vairus (servo mechanizmų pagalba) ir t.t. Visa įranga jungiama į siųstuvą per specialias jungtis, kurių būna tiek pat, kiek siųstuvas palaiko kanalų. Kanalais perduodamas standartinis valdymo signalas, kurį galima būtų aprašyti kaip skaičių nuo 0 iki 100. Jei prie kanalo būtų prijungtas variklis, tai signalas “0” reikštų, jog variklis turi nesisukti. Jei perduodume “50”, variklis turėtų suktis puse savo galingumo. Jei perduotume “100”, tai reikštų, jog norime maksimalių variklio apsukų. Jei tai būtų prijungtas posūkio vairas, tai “0” reikštų vairo pilną palinkimą į vieną pusę, “100” į priešingą pusę, o “50” – vairas stovėtų per vidury, neutralioje padėtyje.

Imtuvo maitinimas

Tam, kad imtuvas galėtų veikti, jam reikalinga elektros įtampa. Kai kuriuose imtuvuose būna atskira jungtis maitinimui, bet paprastai elektra tiekiama per vieną iš kanalų jungčių, ir dažniausiai per variklio apsukų kanalą, prie kurio jungiamas variklio greičio reguliatorius (apie jį – kiek vėliau). Visos jungtys turi 3 kontaktus, iš kurių du yra maitinimo “+” ir “-“. Trečias kontaktas yra valdymo signalas, kurį imtuvas perduoda valdomiems įrenginiams. Visų kanalų “+” ir “-” yra sujungti tarpusavyje (t.y. visi “+” su “+”, “-” su “-“), todėl imtuvas gali “užmaitinti” elektra ir kitus prie jo prijungtus įrenginius.

Apsauga nuo signalo praradimo

Jei skrendant lėktuvui dingtų valdymo signalas, paprastas imtuvas “išprotėtų” ir visiems kanalams pradėtų siuntinėti bet kokias atsitiktines komandas. Tačiau kai kurie imtuvai turi specialią funkciją (angl. “Failsafe”), kuri, tokiu atveju, į valdymo kanalus paduoda iš anksto numatytas reikšmes. Tokios reikšmės gali būti:

  • Paskutinė žinoma kanalo pozicija;
  • Neutrali pozicija, t.y. per vidurį;
  • Iš anksto užprogramuota pozicija.

Koks apsaugos tipas yra imtuve priklauso nuo jo modelio. Kartais nebūna jokios apsaugos, kartais tik pirmas variantas, o kartais ir visi trys. Gudriausiuose imtuvuose, kurie turi visus minėtus apsaugos variantus, ir kiekvienam kanalui galima užprogramuoti skirtingai.

Įjungimo tvarka

Labai svarbu žinoti kokia tvarka reikia įjungti bei išjungti siųstuvą su imtuvu.

ĮJUNGIANT: iš pradžių įjungiamas siųstuvas, o po to – imtuvas.

IŠJUNGIANT: iš pradžių išjungiamas imtuvas, o po to – siųstuvas.

Kam to reikia? Pavyzdys. Jūsų imtuvas neturi apsaugos nuo signalo praradimo. Jūs ką tik nusileidote ant žemės, paimate lėktuvą ir iš pradžių (neteisingai) išjungiate siųstuvą. Galbūt net dėl labai (atrodo) logiškos priežasties – kad nešant lėktuvą netyčia nepajudintumėt valdymo svirtelės. BET, išjungus siųstuvą imtuvas praranda valdymo signalą ir pradeda siųsti atsitiktines komandas varikliui ir vairams. Vairai pradeda neprognozuojamai lankstytis į visas puses ir sulūžta jų valdymo (servo) mechanizmai, o netikėtai įsijungęs variklis su propeleriu prakerta jums pirštus iki kaulo. Patikėkite, taip nutinka. Dėl to, net jeigu tavo imtuvas ir turi apsaugą, vistiek reikia įprasti išjungti ir įjungti įrangą taip, kaip aprašyta anksčiau.